Plungės medikai – už slaugytojų kompetencijos plėtimą (2)

Plungės rajono savivaldybės ligoninės medikai, prie apskrito stalo susitikę su „Vakarų Lietuvos medicinos“ kūrybine grupe, teigė, jog Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą vertina „vidutiniškai“: nei labai gerai, nei labai blogai.

 „Tik Lietuva niekaip neišsivaduoja iš struktūrinių sovietinių pančių, tos tarybinių laikų kupros. O neišsivaduoja todėl, kad sovietinis modelis gyvas vadovų ir politikų galvose“, - sakė ligoninės vadovas Antanas Martusevičius, pripažindamas, jog Vakarų Lietuvoje būtini struktūriniai sveikatos apsaugos sistemos pokyčiai.

Išklausę dr. Audriaus Šimaičio paskaitą apie šiuolaikinę gydytojo darbo sampratą, plungiškiai medikai pranešėją klausinėjo apie mediko darbo Anglijoje ypatumus ir skirtumus. Jiems rūpėjo gauti atsakymą ir į tai,  ką reikėtų daryti, kad greičiau vyktų teigiami poslinkiai.

Rezonansą sukėlė  A. Šimaičio pasakojimas, jog pastaruoju laiku Jungtinėje Karalystėje įvesta tvarka, pagal kurią pacientas negali laukti ilgiau nei 12 savaičių, ir visas eiles toje šalyje tvarko ir reguliuoja sveikatos vadybininkai. Jie laišku praneša pacientui, kur ir kada jis turi atvykti konsultuotis. Beje, pasirinkti gydytojo jis negali, tačiau nesutikdamas su diagnoze ar gydymu, turi teisę reikalauti kito gydytojo specialisto konsultacijos. O šeimos gydytojas turi duoti siuntimą   net pas privačiai dirbančius specialistus – Lietuvoje pacientui lankantis pas privačiai dirbantį gydytoją, šeimos gydytojas to gali net nežinoti.

Plungiškiai išsakė skaitę 2002 metų švedų ekspertų išvadas, kad Klaipėdoje per daug ligoninių, per daug lovų, ir sakė su tomis išvadomis visiškai sutinką.

„Kokia turtinga valstybė Lietuva, - stebėjosi jie,  - jei Klaipėdos ligoninėse dubliuojamos net šešių profilių paslaugos.“

Slaugytojos domėjosi, kokios Jungtinėje Karalystėje dirbančių slaugos specialistų kompetencijos ribos ir pritarė A. Šimaičio nuomonei, kad reikia plėsti Lietuvoje dirbančiųjų kompetenciją. Anglijoje daugelį darbų barų, įprastų gydytojams Lietuvoje, atlieka būtent slaugytojai.  Pavyzdžiui, kardiostimuliatorių patikra patikėta slaugos specialistams. Ir kad jie tai galėtų atlikti, užtenka išeiti trijų mėnesių kursus.

Be to, slaugytojai geriau prižiūri ligonį nei gydytojas – nes jos kruopštesnės, atidesnės, turi daugiau laiko pabendrauti su pacientais.

„Dauguma mūsų slaugytojų turi aukštąjį išsilavinimą, o savo gabumų negali panaudoti, todėl švaistomos valstybės lėšos“, - sakė vyresnioji slaugos administratorė Violeta Mačiulienė.

Medikai sutarė, jog norint pasiekti pokyčių sveikatos apsaugos sistemoje, reikia ne streikuoti, ne vien kritikuoti, o teikti konstruktyvius modelius, viešai pareikšti savo nuomonę. Antraip, jei apačios tylės, viršūnės darys tai, ką jos nori, ir geri pokyčiai į Lietuvą niekada neateis.

Genovaitė Privedienė

 genovaite@vlmedicina.lt