Plaučių uždegimas - daromų klaidų pasekmė

Gydydamiesi plaučių uždegimą lietuviai pernelyg pasitiki antibiotikais, taip pat ligos neišgydo iki galo, o persirgę nestiprina imuniteto - tai tik kelios gyventojų daromos klaidos, kurias įvardijo vaistininkai ir gydytojai, pažymėdami šiandien, lapkričio 12 d, žymimą pasaulinę plaučių uždegimo (pneumonijos) dieną.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje sergamumas plaučių uždegimu (pneumonija) didėja, o ši liga ypač didelę grėsmę kelia kūdikiams, vaikams ir pagyvenusiems žmonėms. Lietuvos Sveikatos informacijos centro duomenimis, per 2006-2013 m. vaikų sergamumas pneumonija šalyje išaugo nuo 24,5 iki 34,7 atvejų 1000 gyventojų. Suaugusiųjų sergamumo rodiklių augimas buvo taip pat ryškus ir per tą patį laikotarpį atitinkamai pakilo nuo 13,7 iki 23,5 atvejų 1000 gyventojų.

Pasak vaistininkės Gintarės Krikščiūnienės, nors pagal statistiką Lietuvoje plaučių uždegimu per metus suserga 4 iš 1000 gyventojų, o ši liga yra viena pagrindinių vaikų mirčių priežasčių, žmonės vis dar dažnai daro klaidų tiek gydydamiesi, tiek saugodamiesi.

„Bene dažniausia klaida - tikėjimas, kad antibiotikai išsprendžia visas problemas. O taip nėra, nes trečdalis pneumonijų yra sukeliamos virusų ir tokiais atvejais antibiotikai tik pakenkia, nes susilpnina imunitetą. Būtent virusine ligos kilme iš dalies galima paaiškinti, kodėl tiek daug žmonių suserga plaučių uždegimu, kuris pasireiškia tiesiog žaibiškai, ir su kuriuo beviltiška kovoti antibiotikais“, - aiškino G. Krikščiūnienė.

Anot jos, taip pat dažnai neužtikrinamas tinkamas simptominis gydymas, trečia - neišgyjama iki galo, o tai vėliau tampa lėtinių ligų, tokių kaip lėtinės obstrukcinės plaučių ligos priežastimi, arba dar blogiau - „atkrentama“, o tada jau nebepadeda ir prieš tai vartoti vaistai. „Taip pat ne visuomet prisimenama, kad po ligos būtina sustiprinti imunitetą - tik taip galima išvengti pakartotinės infekcijos“, - pridūrė vaistininkė.

Pasak šeimos gydytojos Violetos Januškienės, plaučių uždegimas yra klastinga liga, prasidedanti tipiniais peršalimo požymiais - aukšta temperatūra, kosuliu, skrepliavimu, bendru silpnumu, dusuliu ramybės būsenoje. „Išties neretai žmonės maišo peršalimą ir plaučių uždegimą, gydosi patys, delsia ieškoti pagalbos. Taip galima sulaukti labai liūdnų pasekmių. Verta žinoti, kad jeigu besigydant 3-4 dienas įprastais vaistais nuo peršalimo savijauta negerėja, laikosi aukšta temperatūra, pasireiškia anksčiau minėti simptomai, būtina nedelsiant kreiptis į medikus“, - pabrėžė V. Januškienė.

Gydytojos teigimu, pneumonijos profilaktiką sudaro higienos priemonės ir dažnas rankų plovimas, kosintys ligoniai turi dėvėti medicinines kaukes, kad būtų sumažintas respiracinių infekcijos sukėlėjų platinimas. Veiksmingiausia medikamentinė pneumonijos profilaktikos priemonė - vakcina nuo gripo.

Vaistininkė G. Krikščiūnienė pridūrė, kad norint apsisaugoti nuo plaučių uždegimo, būtina skirti daugiau dėmesio imunitetui stiprinti, subalansuoti mitybą, gerai pailsėti, dažniau būti gryname ore ir daugiau judėti. „Taip pat svarbu „neužleisti“ kitų ligų, laiku ir veiksmingai gydyti peršalimą ir gripą, kadangi pneumonija yra viena sunkesnių šių ligų komplikacijų“, - pridūrė vaistininkė.