Plaučių arterijos tromboemboliją įmanoma gydyti ir ambulatoriškai
Paprastai plaučių arterijos embolijos diagnozė gydytojui reiškia sunkią ir pavojingą ligą, kurią įtariant ar diagnozavus būtina pacientą guldyti į ligoninę. Europos šalyse ir JAV atliktas tyrimas siekiant išsiaiškinti, ar mažos rizikos pacientus galima gydyti ambulatorinėmis sąlygomis nepabloginant ligos prognozės.
Ambulatorinis gydymas – tam tikrai pacientų grupei
Iš viso į tyrimą buvo įtraukti 1557 pacientai, iš jų 470 atitiko dalyviams keliamus reikalavimus. Vienas pagrindinių atrankos kriterijų buvo maža pacientų rizika, vertinant ją specialiomis skalėmis ir klausimynais. Visi įtraukti į tyrimą pacientai atsitiktinai suskirstyti į ambulatorinio ir stacionarinio gydymo grupes. Ligoniai gydyti standartiškai, skiriant mažos molekulinės masės hepariną. Pagrindinis vertinimo kriterijus buvo plaučių embolijos atsinaujinimo (recidyvo) rizika. Taip pat vertintas pacientų pasitenkinimas gydymu ir nepageidaujami gydymo poveikiai. Lyginant ambulatorinio ir stacionarinio gydymo pacientų grupes nenustatyta jokių statistiškai reikšmingų skirtumų.
Tyrimo autoriai apibendrindami teigia, kad tam tikrai pacientų grupei plaučių arterijos emboliją galima gydyti ir ambulatorinėmis sąlygomis, atidžiai įvertinus visus rizikos faktorius ir ligos sunkumą apibrėžiančius kriterijus.
Praktikos keisti neskubės
“Plaučių arterijos trombinė embolija (PATE) - tai plaučių arterijos ar jos šakų užkimšimas krešuliu (trombu) ir dalies plaučių kraujotakos sutrikdymas. Tai dažna, pavojinga patologija, neretai pasibaigianti mirtimi. PATE gydome stacionare, nes gydantis gydytojas nerizikuos prisiimti didelę atsakomybę ir išleisti tokį pacientą namo. Tik skiriasi stacionarizavimo laikas, atsižvelgiant į PATE apimtį.Turėtų būti priimti labai aiškūs ir griežti algoritmai dėl ambulatorinio gydymo indikacijų. Dar jų palauksime”, - savo nuomonę dėstė gydytoja kardiologė Jūratė Anušauskienė.
Gydytoja paaiškino, jog PATE gali būti masyvi - kai užkemšama stambi plaučių kraujagyslė ir sutrinka daugiau nei 60 proc. kraujotakos; pusiau masyvi - kai sutrinka 50-60 proc. plaučių kraujotakos; ir mikroembolija - kai sutrinka mažiau nei pusė plaučių kraujotakos.
Ligoniai, kuriems atsiranda PATE, dažniausiai serga kitomis ligomis. Išskiriamos šios būklės, kurios padidina tikimybę atsirasti PATE:
- Didelės pilvo organų operacijos;
- Šlaunikaulio ar kelių sąnarių operacijos;
- Kojų kaulų lūžis;
- Nėštumas ir gimdymas;
- Ilga nejudra, imobilizacija;
- Ilgas gulėjimo laikas;
- Buvusi ar esama venų trombozė, venų varikozės;
- Vėžys;
- Per didelis kiekis trombocitų kraujuje;
- Gydymas estrogenais ar geriamųjų kontraceptikų vartojimas;
- Nutukimas, kai kūno masės indeksas daugiau nei 30;
- Ilgai (ilgiau nei 3 val.) trunkanti kelionė;
- Lėtinė liga (lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies nepakankamumas, arterinė hipertenzija, širdies ritmo sutrikimas, vaskulitas);
- Sunki infekcija (pvz., plaučių uždegimas);
- Įgimta trombocitų liga (antitrombino III deficitas, proteinų C ir S deficitas, antifosfolipidinis sindromas, V Leideno faktorius, hiperchromocistinemija);
- Amžius daugiau nei 40 metų;
- Trombozių atvejai tarp kraujo giminaičių.
Didžiausia rizika atsirasti PATE, - sakė portalo konsultantė, - iškyla per ilgas chirurgines operacijas, kai taikoma visiška nejautra (narkozė). Krešumą mažinančių vaistų gali būti suleidžiama prieš operaciją, per operaciją ir po operacijos. Po to dar keletą savaičių skiriama šių vaistų.
„Rekomenduojama ne trumpiau kaip 4 savaites iki numatomos operacijos nevartoti geriamųjų kontraceptikų. Po operacijos kuo anksčiau pradėti vaikščioti. Gulintiems ir imobilizuotiems ligoniams turi būti atliekama kojų mankšta. Kita profilaktikos priemonė - tai elastiniai tvarsčiai ir kojinės. Elastines kojines siūloma mūvėti po operacijos iki tol, kol judrumas taps įprastas“, - pataria kardiologė.
Šaltinis
Susiję straipsniai
