Placebo efektas gydant peršalimą(1)
Placebo efektas – saviapgaulė ar saviįtaiga? Mokslininkų manymu, šį efektą galima paaiškinti tuo, kad pacientai pernelyg pasitiki medikamentiniu gydymu.
Dauguma ankstesnių mokslinių tyrimų bandyta išsiaiškinti placebo poveikį psichikos sutrikimams, depresijos gydymui. Tačiau šį kartą Vilsono-Madisono universiteto mokslininkai iš JAV atliko tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti, ar placebo vartojimas gali sutrumpinti ligos trukmę.
719 pacientų (nuo 12 iki 80 metų amžiaus), sirgusių peršalimu, buvo suskirstyti į keturias grupes. Pirmoje grupėje pacientams nebuvo skiriama jokio gydymo, antroje grupėje buvo skiriamas placebas, trečioje – ežiuolė (ežiuolė pasižymi imunitetą stiprinančiu poveikiu, todėl gali būti vartojama profilaktiškai ir gydant), o ketvirtoje – ežiuolė, tik išrašyta pagal receptą. Sveikimo trukmė buvo labai panaši.
Tų, kurie vartojo ežiuolę (be recepto ir pagal receptą), sirgimo laikotarpis buvo 8 proc. ir 17 proc. trumpesnis. Pacientų, kurie nevartojo jokių vaistų, vidutinė sirgimo trukmė buvo 7,03 dienos, placebo grupėje pacientai sirgo 6,87 dienos, pacientai, kurie vartojo ežiuolę, sirgo 6,34 dienos, o vartojusieji ežiuolę pagal receptą –6,76 dienos.
Nors statistiškai reikšmingo skirtumo nėra, tačiau pacientai, kurie nevartojo jokių vaistų, sirgo šiek tiek ilgiau nei tie, kurie vartojo ežiuolę.
UAB „Birutės šeimos medicinos praktika“ vadovė ir šeimos gydytoja Birutė Jankuvienė sakė, jog žoleles ir homeopatinius preparatus peršalusi vartoja ir pati, ir rekomenduoja juos pacientams.
„Bet viskas priklauso nuo žmogaus intelekto ir noro pasveikti. Jei žmogus motyvuotas pasveikti, jam padeda viskas – ir ežiuolė, ir homeopatiniai preparatai, ir vandens gėrimas, ir psichoterapija. Jei žmogus nenori pasveikti – jis daro viską, kad nepasveiktų, todėl ką jam beduotum – niekas nepadės“, - pastebėjo šeimos gydytoja.
vlmedicina.lt
Šaltinis:
Barrett B, Brown R, Rakel D, Rabago D, Marchand L, Scheder J, et. al. Placebo effects and the common cold: a randomized controlled trial. Ann Fam Med. 2011; 9(4): 312-22.
Susiję straipsniai
