Pirmąkart Baltijos šalyse pritaikyta branduolinės medicinos terapija

Kauno klinikos praneša pradėjusios taikyti inovatyvų kepenų navikų gydymo metodą, paremtą branduolinės medicinos principais. Ši pažangi terapija, leidžianti itin tiksliai ir selektyviai paveikti navikinius audinius, pirmą kartą pritaikyta Baltijos šalyse. Metodas atveria naujų galimybių pacientams, sergantiems pirminiais kepenų navikais ir metastazinėmis ligomis. 

„Žengdami precizinės ir personalizuotos medicinos kryptimi, pradėjome taikyti inovatyvų kepenų navikų gydymą – radioembolizacija su mikrosferomis žymėtomis radioaktyviu itriu, kurio itin aukštą efektyvumą patvirtina naujausi klinikiniai tyrimai. Šios modernios terapijos sėkmę ir maksimalų paciento saugumą užtikrina glaudus multidisciplininės komandos – gydytojų gastroenterologų, onkologų, chirurgų, radiologų bei intervencinių radiologų bendradarbiavimas“, – pažymi prof. Donatas Vajauskas, Branduolinės medicinos tyrimų centro vadovas.

Tai yra vietinis radikalus kepenų naviko gydymo metodas.

„Gydymo esmė – per kepenų arteriją į naviką nukreipiamos radioaktyviu itriu įkrautos mikrosferos, kurios vienu metu sustabdo naviko mitybą ir sukelia lokalią spinduliuotės lemiamą naviko ląstelių žūtį“, – pasakoja Radiologijos klinikos gydytojas radiologas Paulius Jaruševičius.

Pasak specialistų, vienisvarbiausių šio gydymo etapų – kruopšti pacientų atranka ir išsamus procedūros planavimas.

„Sprendimai priimami multidisciplininėje komandoje, įvertinus visą gydymo galimybių spektrą – nuo vietinio radikalaus iki sisteminio gydymo. Naujoji terapija leidžia per arteriją tiksliai nukreipti daleles į naviką maitinančias kraujagysles, įvertinti jo kraujotaką ir užtikrinti, kad gydymas būtų maksimaliai efektyvus, kartu išsaugant kuo daugiau sveiko kepenų audinio“, – aiškina Radiologijos klinikos Minimaliai invazinių radiologinių procedūrų (MIRP) sektoriaus vadovas Aurimas Mačionis.

Ši procedūra atliekama dviem etapais. Pirmiausia specialia diagnostine medžiaga įvertinama, kaip preparatas pasiskirstys organizme, ar gydymas bus saugus ir efektyvus.

Tik tuomet, individualiai apskaičiavus dozes, vaistas pagaminamas ir pristatomas į Lietuvą ir atliekamas gydymas radioaktyviomis mikrosferomis.

„Nuo navikinių židinių skaičiaus ir jų išsidėstymo priklauso, ar pakanka vienos procedūros, ar jų prireikia kelių. Jei židiniai yra skirtingose kepenų dalyse arba juos maitina kelios kraujagyslės, vaistas gali būti leidžiamas į kelias arterijas skirtingais etapais. Todėl kiekvieno paciento gydymas yra individualiai suplanuojamas“, – papildo P. Jaruševičius.

A. Mačionis teigia, kad šis metodas išsiskiria ne tik tikslumu, bet ir saugumu pacientui bei maža komplikacijų rizika. Kadangi mikrosferos veikia lokaliai ir nepatenka į bendrą kraujotaką, šalutiniai reiškiniai yra minimalūs arba jų visai nėra. Dažniausiai pacientai jau kitą dieną po procedūros gali grįžti namo.

Medikai pabrėžia, kad šis gydymas gali būti taikomas tiek kaip pagrindinis metodas, tiek kaip kompleksinio gydymo dalis, pavyzdžiui, siekiant sumažinti naviką prieš kepenų transplantaciją ar pristabdyti ligos progresavimą.

„Šiuo metu Kauno klinikose pacientams gali būti taikomi visi pasaulyje naudojami inovatyvūs minimaliai invaziniai lokalios terapijos metodai – radioembolizacija itriu, chemoembolizacija, mikrobangų abliacija, radiodažnio abliacija, krioabliacija ir elektrochemoterpija“, – priduria A. Mačionis.

Kauno klinikose ši technologija diegiama glaudžiai bendradarbiaujant su tarptautiniais ekspertais, konsultuojantis su patyrusiomis užsienio klinikomis ir perimant gerąją praktiką.