Pirmadienis, 2024.06.17
Reklama

Peršalti galima ir vasarą

2012-07-16 14:38:25

Temperatūrų svyravimai silpnina imunitetą, todėl lengviau gali prikibti ligas sukeliantys virusai ar bakterijos.

Skersvėjis - palanki sąlyga peršalimui
Genovaitės Privedienės nuotr.

Lauke karšta, o automobilyje, biure ar bute nustatyta 18 °С temperatūra. Nuo karščio gelbėjamės darydami skersvėjus, gaivindamiesi lediniais gėrimais, mirkdami šaltame vandenyje. Visa tai – labai palankios sąlygos peršalti. O jei dar karštos dienos viduryje užklumpa netikėtos audros, kiaurai permerkiančios perkaitusį kūną?

Gąsdina komplikacijomis

„Maniškė buvo išvykusi į vienos dienos ekskursiją autobusu. Vakare, kai ji grįžo, temperatūra pašoko iki 38,7 °C, labai skaudėjo gerklę, negalėjo ryti. „Buvo labai karšta, – pasakojo ji man. – Todėl autobuse visi langai buvo atidaryti, nuvykę į Kernavę gulėjome ant piliakalnio, deginomės, šalto vandens gėrėme...“ Ir taip elgėsi 14 metų mergina, kuri pernai ligoninėje gydėsi cistitą“, – skundėsi pas bendrosios praktikos gydytoją Kristiną Morkūnienę dukrą gydytis atvedusi moteris.

Peršalimo ligos – net ir vasarą dažna neplanuoto apsilankymo pas gydytoją priežastis. Nepaisant pavadinimo, dažniausia peršalimo priežastis – virusinė infekcija, kurios plitimą tik palengvina temperatūrų svyravimai, bendras šalčio, drėgmės ir skersvėjo poveikis žmogaus organizmui, per didelis nuovargis, netinkamas maistas, fizinės ir psichinės traumos, užterštas oras, rūkymas. Pasak gydytojos Kristinos Morkūnienės, dėl šių sąlygų pakinta imuninės organizmo savybės ir sumažėja jo atsparumas infekcijoms, kuriomis užsikrečiama oro lašeliniu būdu nuo sergančio žmogaus per kvėpavimo takų sekretą ar ligonio daiktus. Paprasto peršalimo eiga gerai žinoma. Ją vos ne kiekvienam tenka pajusti bent kartą ar porą kartų per metus. Peršalus gali varginti sloga, gerklės skausmai, kosulys, gan dažnai – ir karščiavimas. Įprasti peršalimo požymiai – sloga, nuovargis, silpnumas – praeina savaime, bet jei jaučiamas skausmas kūne arba vargina karštinė, galima susirgti gripu, kurį būtina gydyti.

„Baisus ne tiek pats peršalimas, kiek galimos komplikacijos“, – perspėjo gydytoja. – Apleidus jį, galima sulaukti tokių rimtų problemų, kaip sinusitas, bronchitas, ausų infekcijos, astmos priepuoliai. Be to, jei sergate astma, chronišku bronchitu arba lėtine plaučių liga emfizema, kvėpuoti jums gali būti sunku net ir praėjus peršalimui.“

Pasak pašnekovės, į gydytoją teks kreiptis, jei peršalimo požymiai jaučiami ilgiau kaip dvi savaites, ilgiau kaip savaitę vargina kosulys, ilgiau kaip savaitę jaučiamas skausmas ertmėse, esančiose aplink nosį ir akis, dūstama, skauda ausis.

Sukelia bakterijos ir virusai

Peršalimo ligų gydymo taktika priklauso nuo pačios ligos, tiksliau, nuo jos sukėlėjo. Kalbinta gydytoja tvirtino, kad jokiu būdu nereikia skubėti peršalimo gydyti antibiotikais. „Žmonės dažnai klysta gydydamiesi patys, nes mano, kad virusines ligas galima gydyti antibiotikais, – seną tiesą pavirtino pašnekovė. – Tačiau turime nepamiršti, kad antibiotikai virusų neveikia, jie kovoja tik su bakterijomis. Bakterinių ir virusinių infekcijų gydymas labai skiriasi.“

Vadinamąsias peršalimo ligas paprastai sukelia įvairūs virusai, tačiau dėl vasarą užklumpančių nemalonių simptomų – perštinčios gerklės, užgultos, varvančios nosies, kosulio,

čiaudulio, karščiavimo, galvos skausmų – gali būti kaltos nuolat burnoje esančios bakterijos. Įprastai nesukeliančios jokių rūpesčių, jos staiga, pasikeitus išorinėms sąlygoms ar veikiant tam tikriems dirgikliams, gali paskatinti gleivinės uždegimą.

„Nustatyti, ar infekcija – virusinė ar bakterinė, geriausiai gali tyrimus atlikęs gydytojas. Tačiau ir patys, stebėdami savo ligos eigą, galite suprasti, kokia infekcija jus užklupo. Šie požymiai turėtų padėti išvengti klaidų gydantis“, – žinodama, kokia dabar populiari savigyda, aiškino gydytoja. Taigi, reikia žinoti, kad:

virusinė infekcija retai trunka daugiau kaip 10 dienų; bakterinė infekcija gali tęstis daugiau kaip 2 savaites;

sausas kosulys, sloga, skausmas gerklėje, raumenų skausmas, šaltkrėtis – tipiški virusinės infekcijos pasireiškimai;

suaugusiesiems skausmą gerklėje be aukštos kūno temperatūros dažniausiai sukelia virusai;

nuolatinis kosulys, nekrentanti aukšta kūno temperatūra, geltonai žalios išskyros iš nosies – tai paprastai rodo, kad yra bakterinė infekcija, ypač , jei liga tęsiasi daugiau kaip 2 savaites.

Organizmas ginasi pats

Klaidų pasitaiko ir vartojant karštį mažinančius vaistus: acetilsalicilo rūgšties darinius, paracetamolį ir kt. Netinkamai juos vartojant atveriamas kelias infekcijai – ūmi liga gali tapti lėtine. „Šiek tiek virš normos pakilusi kūno temperatūra yra organizmo gynybinė reakcija prieš atakuojančias mikrobines ar virusines infekcijas, – aiškino K.Morkūnienė. – Taip organizmas kovoja su bakterijų, virusų ir kitų kenksmingų medžiagų invazija. Todėl mažinti karščiavimą tam skirtomis priemonėmis reikia toli gražu ne visada. Iš esmės norint įveikti karščiavimą, reikia pirmiausia pašalinti jį sukėlusią priežastį – ligą.“ Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja griebtis temperatūrą mažinančių vaistų, jei ji didesnė nei 38,5 °С.

Tačiau būna situacijų, kai aukšta temperatūra tampa pavojinga gyvybei, tada iš tikrųjų ją reikia nedelsiant mažinti, pavyzdžiui, jei žmogus turi širdies problemų (jam nustatyta širdies yda, rimti ritmo sutrikimai, išeminė širdies liga, sunki stenokardija). Aukšta temperatūra pavojinga sergantiesiems chroniškomis plaučių ligomis (chronišku bronchitu, ypač obstrukcinio tipo, astma), centrinės nervų sistemos ligomis (epilepsija, įvairios kilmės encefalopatija (galvos smegenų kraujagyslių susiaurėjimu). Kai kuriems vaikams didelis karščiavimas gali sukelti traukulius.

Temperatūrų kaita, skersvėjai ir maudynės

Gyd. K.Morkūnienė teigė, kad peršalimo ligas sukelia dienos ir nakties temperatūrų skirtumas, buvimas vėsiame būste ar darbovietės patalpose bei skersvėjai neapgalvotai suplanuotuose miegamuosiuose rajonuose, visuomeninio ir nuosavo transporto priemonėse. Temperatūrų skirtumas lauke ir patalpose neturėtų būti didelis. Viduje geriausia palaikyti 23–25 °С temperatūrą.

Gydytoja įspėjo, kad norint išvengti peršalimo ligų, reikėtų nedaryti skersvėjų, nepersistengti vėdinant patalpas. „Jei perpučia vėjas ar temperatūrų kaita staigi, ne tik peršąlama, gali imti varginti ir kitokios sveikatos problemos, – aiškino ji. – Organizme pažadinama ir jame snaudusi lėtinė infekcija. Rodos, lyg ir esate sveikas, bet sušilęs pabuvote skersvėjyje ir pradedate sloguoti. Tai skatina ir neurologinius negalavimus. Staiga gali prasidėti periferinių nervų uždegimai: skaudėti veidą (dėl veido nervo uždegimo), šoną (dėl tarpšonkaulinio nervo uždegimo). Kita galima bėda – raumenų skausmai. Dažniausiai perpučia tas kūno vietas, kurios yra atviros. Pažeidžiamiausias yra kaklas, o vasarą – dar ir pečiai, juosmuo. Po maudynių šaltame vandenyje, pasėdėjimų ant šaltos žemės

gali užklupti šlapimo takų infekcijos, kurios reiškiasi karščiavimu, šlapinimosi sutrikimais. Tokios „pramogos“ vyrams padidina riziką susirgti prostatitu – prostatos uždegimu.“

Sloga neperšalus

Vasarą galima jaustis lyg peršalus, iš tiesų net neperšalus. Dėl tokios savijautos gali būti kalti toksinai, kurie gaminasi organizme. Tai lemia stresai, užteršta aplinka, ekologiškai nešvarūs maisto produktai. „Toksinų perteklius šalinamas per gleivines, todėl gali paburkti nosiaryklė, atsirasti bronchų ar plaučių uždegimas“, – aiškino gyd. K.Morkūnienė. Pasak gyd. otorinolaringologės Dalios Bučinskaitės, simptomų, panašių į peršalimą, priežastis gali būti ir alergija. Esant alerginiam rinitui ašaroja, niežti akys, jos parausta, peršti gerklę.

Alerginį rinitą sukelia žiedadulkės: medžių (beržų, alksnių, lazdynų, ąžuolų ir kt.), žolių (motiejukų, pelynų, balandų ir kt.). Jo simptomus žmogus gali jausti nuo ankstyvo pavasario iki rugsėjo vidurio. „Jei žmogus daug dirba, nuolat atsiduria stresinėse situacijose, jo imuninė sistema silpsta. – pridūrė K.Morkūnienė. – Taigi, žmogus peršalimo ligomis rečiau sirgs, jei bus pailsėjęs, nepervargęs.“

Asta Geibūnienė

valstietis.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Augant kraujo donorų aktyvumui, donacijų skaičius padidėjo beveik 8 tūkstančiais
Lietuvoje populiarėjant neatlygintinai kraujo donorystei, augant donorų, atliktų donacijų ir surenkamo kraujo kiekiams,...
Erkės paplitusios visur: kaip apsisaugoti?
Vasarą vis daugiau laiko praleidžiame gryname ore – miestų parkuose, soduose ar sodybose, o mėgstančius grybauti į...
Grilyje kepta mėsa: kaip ja mėgautis saugiai
Šilti orai kiekvieną mūsų skatina praleisti kuo daugiau laiko gryname ore, nesvarbu, ar tai būtų piknikas jaukiame namų...
Modernus lėtinio skausmo gydymo metodas – nugaros smegenų stimuliacija
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose pradėtas taikyti modernus lėtinio skausmo gydymo metodas – nuga...
Kriolipolizė: modernus būdas kovoti su riebalais
Kiekvienas iš mūsų svajoja apie idealią kūno formą, tačiau ne visada pasiekiame norimus rezultatus per mitybą ar sportą....
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų