Ką turėti savo vaistinėlėje ekstremalių situacijų ir iškylų gamtoje metu

72 valandų krepšys yra pirmosios būtinos pagalbos rinkinys, užtikrinantis, kad žmogus galėtų išgyventi bent tris paras be pagalbos. Vaistinėlė jame ypač svarbi. Specialistės patarė, kokie vaistiniai preparatai turėtų būti mūsų vaistinėlėse, kaip koreguoti jos turinį pagal šeimos sudėtį ar konkrečius sveikatos poreikius, ir atskleidė, kaip sumažinti stresą ekstremalių situacijų metu. 

Visada pravers paracetamolis arba ibuprofenas

Ekstremalios situacijos, evakuacija, o gal netikėta trauma iškylaujant gamtoje – ištikus bet kuriam scenarijui, visada gelbsti po ranka turima vaistinėlė. Pasak BENU vaistininkės Deimantės Zalagaitytės, universaliausias vaistas tokioje vaistinėlėje yra paracetamolis, kuris tinkamas tiek galvos, dantų, menstruacijų, tiek raumenų skausmui malšinti ir temperatūrai mažinti.

„Kaip alternatyva gali būti naudojamas ibuprofenas, pasižymintis ir priešuždegiminiu poveikiu. Jeigu leidžiamasi į aktyvią kelionę, verta turėti tepalų, skirtų raumenims atpalaiduoti ir skausmui palengvinti. Jie gali būti dviejų rūšių – su ibuprofenu, diklofenaku ar kitais vaistais, skirtais mažinti skausmui ir uždegimui po intensyvaus fizinio krūvio", – sako D. Zalagaitytė.

Individualūs poreikiai ir lėtinės ligos

Pasak sveikatos sprendimų centro „Antėja" šeimos gydytojos Justės Zeidotaitės-Marmokienės, reikėtų pasirūpinti ir termometru bei žaizdų priežiūros priemonėmis. Tėvai turėtų įvertinti, ar vaikui būdingos lėtinės ligos ar specifinės alergijos, ir iš anksto pasirūpinti reikiamais medikamentais.

„Žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, turi atsakingai sukaupti pakankamą atsargą būtinų vaistų kelioms dienoms į priekį bei turėti jų vartojimo instrukcijas, receptų kopijas ar ligos istorijos santrauką. Taip pat būtina pasirūpinti specifiniais prietaisais, pavyzdžiui, gliukometru, kraujospūdžio matuokliu, inhaliatoriumi, nes nutrūkus įprastam tiekimui ar medicinos įstaigų darbui šie daiktai gali tapti gyvybiškai svarbūs", – pataria J. Zeidotaitė-Marmokienė.

Virškinimo sutrikimai ir apsinuodijimai

Anot D. Zalagaitytės, vaistinėlėje rekomenduojama turėti ir virškinimo fermentų, kurie mažina sunkumo jausmą, gerina virškinimą. Pakitusi mityba gali išprovokuoti apsinuodijimus, padidėjusį rūgštingumą ar viduriavimą, tad verta turėti ir aktyvintos anglies, kuri suriša toksinus, nuodingas medžiagas, o jos efektyvumas itin didelis, jeigu yra išgeriama per pirmąją valandą po apsinuodijimo.

„Viduriavimo stabdymui naudingi diosmektito preparatai, o rėmens mažinimui – priemonės su rūgštį neutralizuojančiomis medžiagomis. Dehidratacijos profilaktikai verta pasirūpinti elektrolitų tirpalais, kurie padeda atkurti skysčių balansą organizme", – pataria vaistininkė.

Apsauga nuo vabzdžių, saulės ir alergijų

Vaistininkė primena, jog vykstant atostogauti į gamtą, reikėtų pasirūpinti priemonėmis nuo vabzdžių, apsauginėmis apyrankėmis ir uodus bei erkes atbaidančiais repelentais. Prieš pasirenkant repelentą, reikėtų atkreipti dėmesį į apsaugos trukmę – ji gali svyruoti nuo 2 iki 12 valandų.

Kita problema, su kuria dažnai susiduriama gamtoje, yra alergijos. Vabzdžių įkandimai, pasikeitęs maistas, žiedadulkės gali sukelti niežulį, bėrimus, įvairius akių ar nosies simptomus, tokius kaip čiaudulys, ašarojimas, alerginis rinitas. Tokiose situacijose gelbėtų sisteminiai vaistai ir tepalai nuo alergijos.

„Aktyvus poilsis saulėje gali provokuoti nudegimus, todėl svarbu nepamiršti priemonių nuo saulės ir po saulės vonių, – sako D. Zalagaitytė. – Nudegimams ypač tinkamos priemonės su alaviju, pantenoliu."

Vaistų laikymo taisyklės

Rekomenduojama atkreipti dėmesį ir į vaistų laikymo sąlygas. Dauguma vaistų laikomi ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje, jie turi būti apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, drėgmės. Patartina vaistus laikyti originaliose pakuotėse, kurios aiškiai padėtų juos identifikuoti, vartoti pagal paskirtį ir tinkamai dozuoti.

„Du kartus per metus, keičiantis sezonui, verta peržiūrėti vaistinėlės turinį, nes kai kurie vaistai ir priemonės jau gali būti pasibaigusio galiojimo. Įvairūs kremai, tepalai gali dar galioti, tačiau dėl nepalankių aplinkos sąlygų jų spalva, konsistencija gali atrodyti pakitusi ir kelti abejonių – tokiu atveju šios priemonės turėtų būti pašalintos iš vaistinėlės ir pakeičiamos naujomis", – sako D. Zalagaitytė.

Kaip nepulti į paniką ekstremalių situacijų metu?

Pasak J. Zeidotaitės-Marmokienės, turint paruoštą krepšį ir žinant, kad nieko netrūks, jaučiama kontrolė ir saugumas. „Tai padeda mažinti paniką, nes vietoj chaotiško ieškojimo galima iškart imtis konkrečių veiksmų. Svarbu visiems šeimos nariams žinoti, kur laikomas krepšys ir kas jame yra", – pataria gydytoja.

Ekstremalių situacijų metu, pasak jos, nepanikuoti padės sąmoningas susikoncentravimas į konkrečius veiksmus, kuriuos galite atlikti šią akimirką. „Pavyzdžiui, patikrinti krepšelio turinį, susisiekti su artimaisiais, pasitraukti į saugią vietą. Norint išvengti panikos, reikėtų stengtis riboti informacijos srautą, ypač socialiniuose tinkluose. Jei kyla stiprus nerimas ar baimė, padeda orientavimosi į aplinką pratimai – garsiai įvardinti, ką matau, girdžiu, užčiuopiu rankomis", – sako J. Zeidotaitė-Marmokienė.