Penkias šalies ligonines auditavusiai Sveikatos apsaugos ministerijai po Velykų gresia antikorupcinis tyrimas (6)

Penkiose šalies ligoninėse atlikusi vidaus auditą Sveikatos apsaugos ministerija „Vakarų Lietuvos medicinai“ nesutiko atskleisti dviejų Klaipėdos ligoninių audito išvadų. Atsisakymo priežastis –  Klaipėdos jūrininkų ligoninės kreipimasis į teismą dėl galimai paviešintų įstaigos dokumentų.

Reklama

Sausio 18 d. sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys pavedė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM)  Vidaus audito skyriui atlikti auditus penkiose šalies ligoninėse, iš kurių dvi – Klaipėdos (Jūrininkų ir Respublikinė).  Auditui buvo skirta laiko iki pavasario. Kovo  14 d. “Vakarų Lietuvos medicina“ paprašė SAM viceministrę Janiną Kumpienę pakomentuoti audito  Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, sugebėjusioje vienu metu bankuose laikyti net 23 mln. Lt, išvadas. Viceministrei paaiškinus, kad auditas nei minėtoje, nei kitose šalies ligoninėse, kurios yra pavaldžios SAM, neaptiko jokių teisės aktų pažeidimų ir patikslinus, jog bent jau Klaipėdos jūrininkų ligoninės (KJL) finansinė veikla nebuvo tikrinama, "Vakarų Lietuvos medicina" kovo 21 d. paprašė ministerijos leidimo susipažinti su Respublikinės Klaipėdos ir Jūrininkų ligoninių auditų išvadomis.

Po savaitės portalas sulaukė SAM Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Giedrės Maksimaitytės paaiškinimo, jog ši informacija kol kas viešai nebus skelbiama. Cituojame atsakymą: „Informacija apie patikrinimų išvadas nepaskelbta SAM tinklapyje ir jos nedetalizuojame turėdami omenyje tai, kad Klaipėdos jūrininkų ligoninė kreipėsi į teismą dėl informacijos apie bankuose laikomas lėšas galimai neteisėto paviešinimo (konfidencialumo neretai reikalauja patys bankai, įrašydami tai į sutarties sąlygas). Kol nebus priimtas teismo sprendimas, informaciją gali teikti pačios įstaigos“.

Portalui ministerija pateikė tik vieną žinią - visų audituotų gydymo įstaigų lėšų likučiai bankuose sudarė nuo 8,8 mln. Lt. iki 15,9 mln. Lt.

Įdomu, kad po kelių dienų G. Maksimaitytė, straipsnio autorės telefonu paklausta, kaip KJL kreipimasis į teismą yra susijęs su Respublikinės Klaipėdos ligoninės audito išvadomis, labai nustebo. „Juk mūsų prašėte tik Jūrininkų ligoninės audito išvadų“, - netvirtai kalbėjo ministerijos atstovė.

O skelbti audito išvadas viešai atsisakoma todėl, - sakė G. Maksimaitytė, - kad jose yra konfidencialios informacijos. 

Kitokios išvados ir negalėjo būti?

Laikinai einanti SAM Vidaus audito skyriaus vedėjos pareigas Ina Komarova „Vakarų Lietuvos medicinai“ paaiškino, jog jos ir neturi būti skelbiamos, kaip kad byloja pats termino pavadinimas. „Tai riboto naudojimo dokumentas“, - pabrėžė auditorė. Jos teigimu, viešinami tik valstybės kontrolierių atlikti auditai. Taigi, bekalbėdama su specialiste, straipsnio autorė garsiai padarė, jos manymu, logišką išvadą, jog vidaus auditas nėra nepriklausomas. Tačiau I. Komarova žurnalistės logiką sutrynė į miltus  - nors ir riboto naudojimo dokumentas, nors jį galima (arba ne) gauti tik ministrui sutikus, vidaus auditas yra tikrai nepriklausomas.

Visai kitokios nuomonės yra Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotoja Agnė Bilotaitė, tiesiai šviesiai „Vakarų Lietuvos medicinai“ pareiškusi, kad kitokių vidaus audito išvadų net ir nereikėjo tikėtis. „Pažiūrėkime, kas atliko auditą – ta pati ministerija. Tiktai nepriklausomas, iš šalies atliktas auditas galėjo objektyviai ištirti ministerijai pavaldžias gydymo įstaigas“, - įsitikinusi A. Bilotaitė.

Vidaus ir išorės auditų skirtumus „Vakarų Lietuvos medicinai“ išaiškino ir Lietuvos auditorių rūmų direktorė Rasa Pajautytė. Išorinis yra nepriklausomas nuo savo klientų, o atliekant vidaus auditą atsakingi asmenys – vidaus auditoriai – dirba toje pačioje įmonėje.

Taupė

Beje, „Vakarų Lietuvos medicina“ pasidomėjo, kodėl buvo nuspręsta ministerijai pavaldžiose ligoninėse atlikti vidaus, o ne išorinį, auditą. „Ministras ėmėsi to, kas greičiausiai pasiekiama. Be to, išorinis auditas pinigus kainuoja“, - paaiškino SAM Ryšių su visuomene skyriaus vedėja G. Maksimaitytė.

Tačiau, regis, ne kiekvienas geba įvertinti tokį ministerijos taupumą. Pavyzdžiui, Antikorupcijos komisijos vadovybė apskritai labai įtariai žiūri į SAM veiklą. Todėl, kaip portalui aiškino A. Bilotaitė, netrukus po Velykų bus surengtas posėdis išskirtinai sveikatos apsaugos sistemos skauduliams nagrinėti. Į jį bus pakviesti ir SAM atstovai, kad paaiškintų, kaip kai kurios ministerijai pavaldžios įstaigos galėjo niekieno nekontroliuojamos pernelyg laisvai disponuoti valstybės lėšomis, net laikydamos jas už atitinkamus procentus bankuose. „Tokį ir planuojame pretekstą SAM antikorupciniam vertinimui, - sakė Seimo narė. – Tą patį prieš pusantrų metų esame padarę Kultūros ministerijoje. Aišku, jai tai nepatiko, nes susitrukdė darbai, bet būtent antikorupcinis tyrimas ir privertė ministeriją pasitempti“.

Prokuratūra ir STT dar tiria

Nors vidaus auditas ligoninėse baigėsi, bet Klaipėdos apygardos prokuratūra tyrimą dar atlieka. Tai yra, prokuratūra vadovauja tyrimui, o jį atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). STT Klaipėdos valdybos viršininkė Daiva Paulauskienė, paklausta, ar tyrėjai vadovausis SAM vidaus audito išvadomis, paaiškino negalinti atsakyti – šito reiktų teirautis prokuroro Vitalijaus Gulenkovo. O jis, prieš kone mėnesį „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakęs, jog kaltinimai šiame tyrime dar niekam nepateikti, ir paminėjęs, kad šis tyrimas galimai tęsis dar ilgai, šią savaitę į bet kokius klausimus kategoriškai atsisakė pateikti atsakymus. „Nebus jokių komentarų“, - teisininkas kartojo paklaustas, ar yra kam nors pateikti kaltinimai. Tokio paties atsakymo sulaukėme ir pasidomėję, ar tyrimo metu bus naudojamasi vidaus audito atliktomis išvadomis.

Ir pabaigoje. Šių audituotų ligoninių ir riboto naudojimo audito išvadų kontekste dar pri(si)minkime SAM vieną iš pagrindinių korupcijos prevencijos krypčių – visuomenės švietimą ir informavimą.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt