85-erių klaipėdietė Nijolė Julija šiandien vėl vaikšto savarankiškai – be nepakeliamų skausmų, vaikštynės ir stiprių nuskausminamųjų. Šį reikšmingą pokytį lėmė Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) neseniai pradėtas taikyti pažangus stuburo chirurgijos metodas – minimaliai invazyvi perkutalinė stuburo fiksacija ir individualiai parinkta gydymo taktika.
Kamavo nepakeliamas skausmas
Dar visai neseniai moters kasdienybė buvo visiškai kitokia: skausmas neleido atsikelti iš lovos, judėjo itin ribotai, o vaistų nuo skausmo reikėjo vis daugiau. Į KUL pacientė pateko dėl stuburo kanalo susiaurėjimo ir patirto slankstelio lūžio.
„Skausmas buvo nepakeliamas, vaikščiojau tik pasiremdama arba su vaikštyne, vartojau daug vaistų. Dabar vaikštau pati, kojų nebeskauda, jaučiuosi daug geriau. Labai džiaugiuosi savo sprendimu operuotis“, – sako pacientė ir ragina kitus senjorus nebijoti šiuolaikinės medicinos galimybių.
Pasirinko pažangų metodą
Kaip pasakoja Nijolę Juliją operavęs KUL neurochirurgas Arnas Staškevičius, sprendimas dėl operacijos buvo itin kruopščiai įvertintas, atsižvelgiant į garbų amžių ir gretutines ligas.
„Visada galvojame ne tik apie diagnozę, bet ir apie žmogų – jo amžių, gretutines ligas, funkcinę būklę ir realius lūkesčius. Didelės apimties atvira operacija vyresniame amžiuje gali būti per didelė našta organizmui, todėl ieškojome sprendimo, kuris būtų ir efektyvus, ir maksimaliai tausojantis“, – sako neurochirurgas.
Nuspręsta atlikti stuburą stabilizuojančią operaciją, pasirenkant minimaliai invazyvų metodą – perkutalinę stuburo fiksaciją. Šios operacijos metu stuburas stabilizuojamas per kelis nedidelius odos pjūvius, mažiau atveriant audinius, trumpinant operacijos laiką ir mažinant chirurginę traumą.
„Perkutalinė stuburo fiksacija leidžia pasiekti tą patį stabilumo efektą kaip ir tradicinė atvira operacija, tačiau gerokai mažesne kaina organizmui. Tai ypač aktualu vyresniems pacientams, kuriems svarbus kiekvienas papildomas rizikos veiksnys“, – pabrėžė A. Staškevičius.
Rezultatai – jau kitą dieną
Pasak gydytojo, vienas didžiausių šio metodo privalumų – itin greitas paciento būklės gerėjimas.
„Pacientei skausmai sumažėjo iš karto, judėjimas tapo lengvesnis, o savijauta – ženkliai geresnė. Tokie momentai labai aiškiai parodo, kodėl minimaliai invazyvi chirurgija šiandien yra tokia svarbi“, – teigia KUL neurochirurgas.
Jis pabrėžia, kad šis metodas nėra universalus ir taikomas ne kiekvienam pacientui, tačiau tinkamai pritaikytas jis gali išspręsti sudėtingiausias situacijas.
„Vyresni pacientai neturėtų baimintis operacijų. Jei klinikinė situacija leidžia, minimaliai invazyvus gydymas gali padėti sutrumpinti gulėjimą ligoninėje, sumažinti skausmą ir greičiau sugrąžinti žmogų į savarankišką gyvenimą“, – sako A. Staškevičius.