Pasiruošimas slaugai namuose gali kainuoti daugiau, nei tikimasi. Ypač jei slaugyti ruošiamasi keliomis ligomis sergantį asmenį. Specialistai išsamiai apie tai, kokioms situacijoms ruoštis planuojant slaugyti ligonį namų sąlygomis.
Dažnai klaidingai manoma, kad palaikomajam gydymui namuose tiks ta pati aplinka kaip ir sveikiems žmonėms. Tačiau pagyvenusiems, ligotiems asmenims prižiūrėti reikia ne tik specifinių žinių, bet ir specialių įrengimų. Jei pacientas yra prikaustytas prie lovos, jį būtina vartyti, kad neatsirastų pragulų, maitinti, prausti, aprengti, keisti higienos priemones, reikiamu laiku sugirdyti ar suleisti vaistus. Slaugos įstaigoje tokių pacientų priežiūra ir slauga užtikrinama visą parą, todėl artimieji nėra priversti mesti darbą ar samdyti prižiūrintį žmogų.
“Sunkiam ligoniui reikia pritaikyti ne tik kelis pavienius kambario elementus, bet dažnai perorganizuoti ir visą kambario planą: įrengti laikiklius, turėklus, suplanuoti slaugomojo judėjimo trajektoriją iki tualeto, dušo, o kartais tenka atsižvelgti net ir į šviesos patekimą į kambarį, kuris gali erzinti artimąjį ir pabloginti bendrą savijautą”, - pasakoja Rūta Mačiulytė, reabilitacijos ir slaugos centro “Gemma” gydytoja. Net įsigijus visus būtinus daiktus, reikia nepamiršti, jog sunkiam ligoniui šiais įrengimais ir daiktais dar reikės nuolat padėti naudotis.
Psichologinė kaina
Slauga namuose brangesnė ne tik materialine, bet ir moraline prasme. Laikas, kantrybė ir pozityvus nusiteikimas – dalykai, kurie neretai dingsta iš gyvenimo, kuomet tenka rūpintis sergančiuoju. Anot gydytojos, artimieji dažnai praranda savo paties gyvenimus, nes nebėra kada pailsėti po darbų, pabūti su vaikais, praleisti laiką niūrių minčių nekeliančioje aplinkoje. Ligoniai visada jaučia susierzinusį žmogų. Ir jei tą daryti tenka nuolat, grįžus iš darbo, savaitgaliais ir dieną bei naktį - malonus bendravimas, išklausymas, sugebėjimas išlikti ramiam dažnai pasilieka užmarštyje.
Slaugos ligoninėje darbuotojai dirba pamainomis, todėl kaskart jūsų artimuoju rūpinsis žvaliai, visada stengsis išklausyti, ieškos problemų sprendimų ir net ir stresinėje situacijoje elgsis ramiai ir apgalvotai – toks jų darbas. Svarbu prisiminti, kad be pareigos rūpintis tėvais, dar yra pareiga ir pačiam gyventi savo gyvenimą.Specialistai pataria ruoštis ne tik artimųjų, bet ir savo senatvei. Jie pataria saugoti psichinę sveikatą, artimaisiais rūpintis, juos slaugyti, išlydėti, bet ne aukotis dėl jų.
Gydytoja R. Mačiulytė primena, kad pasiryžusiems slaugyti namie reikia pasiruošti ir artimojo, kurį slaugote, priekaištams, kaltinimams, kad neva jį blogai prižiūrite, tinkamai nesirūpinate. Jei viduje esate tikri, kad gerai prižiūrite ligonį, jaudintis dėl laikino sergančiojo nepasitenkinimo nevertėtų.
“Ligoniai, būdami vieni, išgyvena didelį vienatvės jausmą, juos užplūsta sunkios mintys apie praeitį ir ateitį, ir, norėdami to išvengti, jie norėtų kartu būti visą laiką, nelikti vieni nė minutei. Artimųjų slaugai reikia skirti daug laiko, bet neatiduoti viso savęs”, - primena gydytoja.
Dažnai priimti ligą reikia padėti ne tik sergantiesiems, bet ir ligonio artimiesiems, kurie patys negali priimti sergančiojo ligos, vengia kalbų apie ligos prognozę ir mirtį, kai ligonis ar senas žmogus nori apie tai pakalbėti. Visada norisi matyti artimuosius sveikstančius, stiprius, bet gyvenimas ne visada vyksta pagal planą ir norus.
Kitų artimųjų įtraukimas į slaugą gali ne tik palengvinti naštą, bet ir suartinti šeimą. Daug padėti gali samdomi žmonės ir slaugos įstaigos, kurie nuima dalį naštos, be to, ligonis nesijaus toks vienišas. Svarbu, kad artimam žmogui naujoje aplinkoje būtų gerai, kad jis nesijaustų paliktas ir atstumtas, akcentuoja medikė.