Patalpos ir sveikata

Keičiasi mūsų gyvenamoji ir darbo vieta. Vis daugiau žmonių praleidžia darbo laiką patalpose, o gyvename beveik visi kokiuose nors kambariuose. Deja, buitinė ir darbo aplinka taip pat gali sugadinti sveikatą.

Nesveikų patalpų sindromas

Gal ne visi žino, jog yra tokia liga, kuri vadinama nesveikų patalpų sindromu (NPS). Jos simptomais gali būti galvos skausmas ir svaigulys; pykinimas (šleikštulys); maudimas ir skausmai; nuovargis (ekstremalus pavargimas); bloga koncentracija; pasunkėjęs kvėpavimas ar spaudimas krūtinėje; akių ir gerklės dirginimas; sudirgusi, užblokuota arba tekanti nosis; sudirgusi oda (išbėrimai, sausos odos niežėjimai). Simptomai gali būti ir kombinuoti.

Dauguma retai suvokia šią ligą kaip ligą. Ji atsiradusi seniai, bet su naujausiomis technologijomis ir medžiagomis įgyja „didelį pagreitį“. To ryškiausias pavyzdys – namų, biurų ar butų renovacija, kai pakeičiami langai, tačiau trūksta elementarios ventiliacijos. Kondicionierių vartojimas taip pat gali paskatinti NPS.

Medikai pastebėjo, jog moterys yra labiau linkusios sirgti NPS nei vyrai. Kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Anglijoje) jai skiriama daug dėmesio, jūs net galite kreiptis pagalbos, jei manote, kad patalpos daro įtaką jūsų sveikatai. Pas mus apie tai tik pradedama kalbėti, bet tikiuosi, jog netrukus ne tik medicinos ar švietimo darbuotojai sugebės vertinti mūsų gyvenimo bei darbo aplinką.

Rizika – ir naujuose bei renovuotuose butuose

Lietuvoje neseniai atliktas vienas tyrimas, plačiai skelbtas spaudoje. Pasak tyrimo vadovo, Lietuvos akių gydytojų draugijos nario, LSMU Akių ligų klinikos gydytojo oftalmologo prof. Alvydo Paunksnio, ilgą laiką manyta, jog NPS būdingi požymiai atsiranda tik biuruose, tačiau šiuo metu įrodyta, kad sindromas vystosi ir naujos statybos arba neseniai renovuotose gyvenamosiose patalpose. „Daugelis dabar ir namie įsirengia plastikinius langus, nes jie sandarūs ir ypač taupantys šilumą. Deja, pamirštama reguliariai ir pakankamai vėdinti tokias patalpas, todėl jose temperatūra aukštesnė nei, pavyzdžiui, patalpose su senais mediniais langais, oras sausas, o drėgmės koeficientas – menkas“, - pažymi specialistas, pridurdamas, jog riziką didina ir tokiose gyvenamosiose patalpose nuolat veikiantys oro kondicionieriai, ilgas darbas kompiuteriu bei buvimas tarp kitų elektros prietaisų. „Tyrimu siekėme nustatyti NSP būdingų veiksnių - plastikinių langų, kompiuterio ir oro kondicionierių - poveikį sausų akių sindromui atsirasti. Buvo apklausti iki 40 m. amžiaus biurų darbuotojai ir daugiau nei pusei jų - 55,05 proc. - nustatyti įvairaus laipsnio SAS: 29 proc. apklaustųjų požymiai buvo silpnai išreikšti, 26 proc. - vidutiniškai stiprūs arba labai stiprūs (pastarųjų net 14 proc.)“, - tyrimo rezultatus apibendrina prof. A. Paunksnis. (Šaltinis: LSMU VŠĮ KK Akių ligų klinikos ir Lietuvos sporto universiteto tyrimas „Kenksmingų patalpų veiksnių reikšmė sausos akies sindromo išsivystymui“).

Kas skatina sindromą

Nesveikų patalpų sindromo susiformavimą sąlygoja daugybė faktorių: bloga patalpų ventiliacija; per maža patalpų drėgmė; per didelis paros temperatūrų svyravimas; lakūs organiniai junginiai, panaudoti statybos darbuose (tokių medžiagų, kaip formaldehidas, pesticidai, organiniai tirpikliai, benzolas, patalpose gali būti dešimtis kartų daugiau negu išorėje. Jų galima atrasti gumos gaminiuose, klijuose, apdailos medžiagose, dirbtinėse kiliminėse dangose, linoleume, plastike ir t. t. Pasirodo ir naujų sintetinių medžiagų, galinčių papildyti šią grupę); biologiniai teršalai: mikroskopiniai grybai, erkutės, pirmuonys, bakterijos ir jų gyvybinės veiklos produktai. Dėl to gali atsirasti infekcinių susirgimų, alerginių reakcijų ar toksikozių, kai biologiniai teršalai veikia kaip cheminiai toksinai; sunkiųjų metalų junginiai dažnai aptinkami senų pastatų apdailos medžiagose; elektromagnetinis spinduliavimas. Jį skleidžia mums įprastos įrangos: spausdintuvas, kopijuokis, kompiuteris, mobilusis telefonas, televizorius, mikrobangų krosnelė ir kt.

Ne visur pripažįstama kaip liga

Tiesa, nors Anglijoje ši liga yra oficialiai pripažinta, kitoje Atlanto pusėje vyrauja kriticizmas. Daugelis ekspertų ir pagrindinių medicinos organizacijų, pvz., Amerikos medikų asociacija ir Amerikos astmos, alergijos ir imunologijos akademija, pareiškė, kad ryšys tarp paciento simptomų ir aplinkos poveikio yra spekuliatyvus ir ligos įrodymų trūksta. Amerikos medicinos asociacijos taryba mokslo klausimais mano, kad jautrumas kelioms cheminėms medžiagoms negali būti laikomas pripažintu klinikiniu sindromu. Dar kai kurie gydytojai ir daugelis žmonių, kuriems reiškiasi neaiškios kilmės simptomai,  mano, kad ši liga yra.

Aišku viena: patalpos daro įtaką žmonių savijautai ir sveikatai.  Jei tai peržengia ribą, ji tampa liga, o tuomet ji tampa visų rūpesčiu.

Dr. Vytautas Valevičius