Penktadienis, 2024.07.19
Reklama

Paslysti ir susižeisti galima net pavasarį

2012-03-04 13:15:47

Pasak ortopedo traumatologo Algimanto Pamernecko, staiga besikeičiantys orai gali būti pavojingi tiems, kurie eidami nemėgsta žiūrėti po kojomis. „Užtenka, kad kelias valandas užsitęsusią lijundrą pakeistų šaltukas, ir į ligoninę plūsta rankų ar kojų lūžių patyrę pacientai. Traumų skaičius tokiomis dienomis išauga du tris kartus“, – teigė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios traumatologinės pagalbos skyriaus vedėjas.

Atsargumas gėdos nedaro

Klaudijaus Driskiaus nuotr.

Keliams ir šaligatviams pasidengus ledu, daugelis norom nenorom išbando žemės traukos jėgą. Tik vieni atsiperka nedideliu sumušimu ar raumenų patempimu, o kitiems tenka keletą mėnesių nešioti gipsą. Tiesa, galūnių lūžiai paslydus, anot A.Pamernecko, nėra dažnai patiriama trauma: jų skaičius stipriai šokteli tik susiklosčius minėtoms gamtinėms sąlygoms.

„Tuomet vietoje įprastinio 100 pacientų per parą ligoninėje sulaukiame ir 200–300 traumuotų žmonių. Taip yra buvę ne vienais metais“, – prisiminė ortopedas traumatologas.

Traumos dažniausiai patiriamos tada, kai skubama ir neįvertinama kelio danga. „Prastas apšvietimas ar tamsusis paros metas, be abejo, turi įtakos, tačiau ne mažiau svarbus ir paties žmogaus atidumas. Išėjus į lauką visada reikia įvertinti kelio dangą, o tik tada nuspręsti, ar kelis metrus nuo namų iki automobilio galima bėgti, ar reikia tipenti“, – teigė A.Pamerneckas. Pasak jo, galima lig valiai piktintis, kad kažkas nenuvalo šaligatvių, tačiau savo saugumu žmonės turi rūpintis patys.

„Įsigykite neslidžią avalynę, lipdami laiptais laikykitės už turėklų, o eidami gatve įsitverkite į lazdą – tai ypač aktualu senyvo amžiaus žmonėms, kurių kaulai dėl osteoporozės būna itin trapūs“, – pabrėžė gydytojas.

 Jei slidu, geriausia atsisakyti aukštakulnių batų ir avėti žemakulnius gruoblėtais, nenudilusiais padais. Netinkamiausia avalynė – odiniais ar dirbtinės gumos padais. Nešulius geriau vežti krepšiuose su ratukais arba įsidėti į kuprinę, kad bent viena ranka būtų laisva ir ja būtų galima laikytis už turėklų.

Diagnozuoja gydytojas

Krisdamas žmogus visada nevalingai stengiasi atsiremti rankomis, todėl, jei jis patiria lūžių, dažniausiai jų būna riešo ar dilbio srityse.

 „Jei rankomis dėl tam tikrų priežasčių jis nespėja pasiremti, pavyzdžiui, nešasi ryšulį, nukenčia kūno vietos, kurios pirmiausia trenkiasi į ledą – petys, šlaunikaulis ar klubo sąnarys. Slystant staiga pakrypsta pėda, tad neišvengiama ir čiurnos lūžių, sąnarių raiščių patempimo. Kas penktam šeštam besikreipiančiam dėl patirtos traumos nustatomas lūžis“, – teigė A.Pamerneckas.

 Pirmoji pagalba lūžus kaulams, išnirus sąnariams ar patempus raumenis panaši. Skaudamą vietą reikia tuoj pat atšaldyti šaltu kompresu ir

stengtis ją kuo mažiau judinti. Tik gydytojas gali tiksliai nustatyti, ar tai – tik minkštųjų audinių (raumenų, raiščių) trauma, ar kaulo lūžis. Jei galūnė smarkiai ištino, labai skauda, o sužeistos vietos neįmanoma pajudinti, galima įtarti, kad yra lūžis.

„Sužeistą ranką tvirtai priglauskite prie kūno: laikykite ją atlapoto palto ar striukės skverne arba pariškite ją kaklo skarele ar šaliku“, – patarė ortopedas traumatologas. Imobilizavus ranką, delsti negalima – būtina vykti į medicinos įstaigą, kad sužeistą vietą apžiūrėtų gydytojas ir, jei būtina, sugipsuotų. Galūnei įtvirtinti gali būti naudojamos specialios langetės, kurios yra kur kas patogesnės ir lengvesnės nei gipsas, nes jas galima trumpam nuimti ir atlikti gydymo procedūras.

Kada vykti į ligoninę

Įtarus, kad lūžo kojos kaulas, negalima ja remtis, bandyti eiti, nes vėliau gali būti sudėtingesnių raiščių, sąnarių pažeidimų arba pasislinkti lūžę kaulai.

 „Vis dėlto kartais neįmanoma prisišaukti pagalbos. Jei skaudama koja bent šiek tiek galima remtis, reikia vykti į ligoninę arba ieškoti, kas galėtų ten nuvežti. Jei įmanoma, svarbu įtvirtinti sužalotą koją – neveržiant sujuosti abi kojas aukščiau ir žemiau sužeidimo vietos, pavyzdžiui, virš čiurnų ir kelių. Nebūtina kviesti greitosios pagalbos, jei patys ar draugų padedami galite nuvykti į ligoninę“, – teigė A.Pamerneckas.

Itin pavojingos tokios traumos, kai žmogus nugriūva aukštielninkas ir susitrenkia galvą. „Normalu, kad sumuštą vietą šiek tiek skauda, ji patinsta. Dėl to neverta nerimauti – uždėkite šaltą kompresą, ir skausmas pamažu atlėgs. Tačiau jei parkritę nors ir trumpam praradote sąmonę ar galvos skausmas nesiliauja, o stiprėja, pradeda pykinti, nedelsdami kreipkitės į neurologą“, – patarė ortopedas traumatologas.

• Jei kaulų lūžis atviras, teikdami pirmąją pagalbą žaizdą uždenkite tvarsčiu. Jei lūždamas kaulas sužalojo stambią arteriją ir žaizda stipriai kraujuoja, užveržkite aukščiau žaizdos. Nejudinkite lūžusių kaulų, dėkite šaltą kompresą. Būtinai stebėkite nukentėjusiojo kvėpavimą ir širdies veiklą.

• Įtarus, kad lūžo stuburas, nukentėjusiojo negalima kelti, vartyti, sodinti. Palikite jį tokioje padėtyje, kokioje radote. Raminkite nukentėjusįjį, neleiskite jam judėti, sekite jo būklę.

• Nereikėtų bandyti pačiam ar kitiems leisti išnarintą sąnarį grąžinti į normalią padėtį. Kol bus suteikta profesionali pagalba, sužeistą sritį reikia imobilizuoti, malšinti skausmą, dėti šaltą kompresą.

 • Šalčio procedūros – geriausia priemonė pirmą antrą parą po raiščių ar sausgyslių patempimo, kai yra kraujosruvų (mėlynių). Netinka spirito kompresai. Pažeistą sritį reikia sutvarstyti, kad sutrikus kraujotakai audiniai netintų, nesusidarytų mėlynių. Šildymo procedūros tinka tik trečią ketvirtą parą po patirtos traumos

Daiva Šalc

 valstietis.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Žymos: trauma
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kad nerizikuotume savo sveikata – kelionėms patariama ruoštis iš anksto
Vasara – atostogų metas, kai dažnas keliauja į užsienio šalis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) spe...
Pūslelinės pančiuose: ką galime padaryti, kad infekcija nebeatsinaujintų
Daugybei žmonių ne kartą teko patirti nemalonų dilgčiojimą prie lūpų ir vėliau išvysti atsiradusias pūsleles. Nors skaus...
Savaitgalis prie vandens telkinio: kaip saugotis infekcijų
Vasaros dienomis tesinori gulėti ant ežero ar jūros kranto ir nuolat maudytis. Bet jei neužtikrinsime tinkamos intymios...
Vandens organizme trūkumas gali sukelti ir hemorojų
Atšilus orams dauguma skuba naudotis visais lauko malonumais. Tiesa, gydytojai pastebi, kad aktyviai leidžiant laisvalai...
Oro kokybės barometras: orą teršė kietosios dalelės bei amoniakas, miglinių augalų žiedadulkės
Vasaros viduryje buvo fiksuojamas kietųjų dalelių ir amoniako koncentracijos padidėjimas ore, o žiedadulkių...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų