Pasiutligės rizika: ką daryti, jei apkandžiojo šuo

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje per pirmąjį šių metų pusmetį medicinos pagalbos dėl įvairių laukinių ir naminių gyvūnų sužalojimų kreipėsi 1 803 asmenys ir tai 629 asmenimis mažiau, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Reklama

Septyni iš dešimties nukentėjo nuo šunų (72,4 proc.), daugiau kaip penktadalis asmenų (24,3 proc.) nuo kačių. Daugiausia, beveik trečdalis (29,5 proc.), nukentėjusiųjų registruota Vilniaus apskrityje, mažiausiai (3,6 proc.) – Tauragės. Aštuoni iš dešimties (79,3 proc.) nukentėjusių nuo laukinių ir naminių gyvūnų – vyresni nei 15 m. amžiaus.

Gydymo nuo pasiutligės nėra, ji neišgydoma, todėl mirtis praktiškai neišvengiama, todėl apsaugoti gali tik skiepai (imunoprofilaktika), - skelbiama pranešime žiniasklaidai. Per šių metų pirmą pusmetį pasiutligės imunoprofilaktika skirta 868 (48,1 proc.) sužalotiems asmenims, pernai per tą patį laikotarpį – 1 287 (53,0 proc.).

Jei gyvūnas apkandžiojo ar apdraskė

ULAC medikai primena, kad įkandus gyvūnui, žaizdą rekomenduojama gerai praplauti, esant galimybei – dezinfekuoti. Tačiau pastarosios priemonės neapsaugo nuo užsikrėtimo. Užkrėtimas įvyksta kartu su gyvūno seilėmis pasiutligės virusui patekus į žaizdą.

Pasak ULAC direktoriaus, prof. Sauliaus Čaplinsko, iki šiol nėra veiksmingo pasiutligės gydymo, todėl įkandus, įdrėskus ar apseilėjus bet kokiam gyvūnui, rekomenduojama skubiai kreiptis į gydymo įstaigą. Vienintelė galimybė apsisaugoti nuo pasiutligės ir išvengti mirties – imunoprofilaktika. Po kontakto su įtariamai pasiutlige sergančiu gyvūnu skiriamos penkios vakcinos nuo pasiutligės dozės: 0, 3, 7, 14 ir 28 dienomis. Priklausomai su sužeidimo laipsnio gali būti skiriamas pasiutligės imunoglobulinas kartu su pasiutligės vakcina.

ULAC duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje nuo pasiutligės mirė 11 žmonių. Paskutinysis mirties atvejis nuo šios ligos Lietuvoje registruotas 2007 m., kuomet 42 metų vyrui, keliaujant po Indiją, įkando nežinomas šuo.

Prof. S.Čaplinskas primena, kad siekiant mažinti pasiutligės perdavimo rizikas, naminius gyvūnus būtina skiepyti nuo pasiutligės pagal veterinarijos gydytojo rekomendacijas.

Pirmieji pasiutligės simptomai panašūs į gripo

Pasiutligė ūmi žmonių ir gyvūnų virusinė centrinės nervų sistemos infekcija, kuri, netaikant specifinių profilaktikos priemonių, baigiasi mirtimi.

Pasiutlige užsikrečiama, kai žmogui įkanda, įdreskia ar apseilėja pasiutlige sergantis naminis ar laukinis gyvūnas, su kurio seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą.

Pirmieji pasiutligės simptomai panašūs į gripo: karščiavimas, galvos skausmas, didelis silpnumas. Šis periodas gali užtrukti apie savaitę. Skiriamos dvi tipinės pasiutligės formos: klasikinė pasiutligės forma, pasireiškianti vandens baime, oro judėjimo baime, gerklų spazmais ir paralyžinė pasiutligės forma, kuri pasireiškia progresuojančiu raumenų silpnumu bei galvos smegenų pažeidimo požymiais. Neurologinių simptomų periodas gali užtrukti apie savaitę, vėliau – koma, kuri baigiasi mirtimi.

Remiantis naujausiais Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasiutligė tarp žmonių vis dar paplitusi infekcija, ypač Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos žemynuose. Didžiausi sergamumo rodikliai tarp suaugusiųjų ir vaikų registruojami Afrikos ir Azijos žemyne, ypač Indijoje.

Kasmet nuo pasiutligės visame pasaulyje miršta apie 59 tūkst. žmonių. Iki 99 proc. visų pasiutligės perdavimo atvejų yra susiję su šunimis; tai pagrindinė priežastis/šaltinis, susijęs su žmonių mirtimi nuo pasiutligės. Pasaulyje keturiems iš dešimties asmenų, kuriems įkanda įtariamai pasiutę gyvūnai, sudaro vaikai iki 15 metų. 2015 m. PSO šalys narės nustatė visuotinį tikslą iki 2030 metų pasiekti, kad nei vienoje šalyje nebūtų mirčių nuo pasiutligės viruso, kurį perduoda infekuoti šunys.