1955 metų vasarą JAV spauda mirgėjo antraštėmis, kurios nuramino panikos apimtus tėvus. Daktarui Jonui Edvardui Salkui (Jonas Edward Salk), kurio motina, kaip manoma, buvo kilusi iš Ukmergės, pavyko atrasti vakciną nuo poliomielito. Beveik dešimtmetį įtemptai tyręs vakcinas, jis išgarsėjo per vieną naktį.
Mokslininkai tvirtina, kad poliomielitas žmoniją kankino jau prieš 3000 metų. Tai patvirtina Egipte rasta stela, vaizduojanti poliomielito suluošintą žmogų. Per paskutiniąją, didžiausią 1952–1957 metų poliomielito epidemiją sirgo šimtai tūkstančių žmonių, daug iš jų mirė ar liko suluošinti.
Kas jūs, daktare Salkai?
J. E. Salkas gimė Niujorke 1914 m. spalio 28 dieną, iš tuometinės Rusijos imperijos emigravusių žydų emigrantų šeimoje. Jo senelis buvo kilęs iš Lietuvos, tuo metu vadinamo Vilkomir miestelio (šiandien Ukmergė).
J. E. Salko tėvai troško, kad vaikai siektų mokslo, todėl Jonas buvo išleistas mokytis į medicinos universitetą. Tik pradėjęs mokytis, jis išgarsėjo ne kaip trokštantis tapti gydytoju, bet kaip stebinantis dėstytojus ir bendraamžius savo įžvalgumu bei medicininiais tyrimais.
1948 metais J. E. Salkas gavo Nacionalinio vaikų paralyžiaus fondo finansavimą, skirtą nustatyti skirtingų tipų poliomielito virusus. Jis pamatė galimybę išplėsti šį projektą ir sukurti vakciną nuo poliomielito. Kartu su kvalifikuotų tyrėjų komanda tam jis paskyrė septynerius metus.
Poliomielitas prilyginamas XX a. marui
Iki tol poliomielitas buvo laikomas labiausiai bauginančia pokario liga. 1952-ųjų poliomielito epidemijos protrūkis užfiksuotas kaip vienas liūdniausių faktų istorijoje. Užregistruota beveik 58 000 ligos atvejų, mirė 3 145 žmonės, o 21 269, iš kurių dauguma vaikai, liko paralyžiuoti.
Istorikas Williamas O‘Neilas rašė, kad visuomenės reakcija buvo panaši kaip į marą. Dabartiniai istorikai šią paniką prilygina branduolinio karo baimei, tvirtindami, kad tuo metu amerikiečiai be atominės bombos labiausiai bijojo tik poliomielito.
JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas (Franklin D. Roosevelt), persirgęs poliomielitu ir visą likusį gyvenimą likęs neįgaliu, 1931 metais įkūrė organizaciją, kuri finansavo vakcinos tyrimus. Mokslininkai rungėsi, kuriam pirmam pavyks sukurti vaistą, išgelbėsiantį amerikiečius nuo XX amžiaus maro.
Vakcinos nuo poliomielito sukūrimas – geriausiai parengta nacionalinė programa
Istorikas W. O`Neillas rašė, kad „tai geriausiai parengta programa JAV medicinos istorijoje, kurioje dalyvavo 20 000 gydytojų ir visuomenės sveikatos pareigūnų, 64 000 mokyklos personalo, 220 000 savanorių“. Į tyrimą įtraukta virš 1 800 000 moksleivių.
Naujienos apie vakcinos sėkmę pasklido 1955 metų balandžio 12 dieną. J. E. Salkas laikraščių antraštėse mirgėjo kaip stebukladarys, o ši diena buvo švenčiama tarsi valstybinė šventė. Pats lietuvių kilmės poliomielito vakcinos atradėjas netruko pasižymėti kuklumu. Paklaustas, ar užpatentuos naująją vakciną, jis atsakė klausimu: „Ar Saulė turi patentą?“.
1960 metais įžymusis mokslininkas įkūrė Salko biologinių studijų institutą Kalifornijoje, kuriame šiandien veikia didžiulis medicinos ir mokslinių tyrimų centras. Dr. J. E. Salkas ir toliau vykdė tyrimus, ieškodamas vakcinos nuo ŽIV. Mokslininkas mirė 1995-aisiais, būdamas garbingo 80-ies metų amžiaus.
Poliomielito situacija pasaulyje
Dr. J. E. Salko dėka, Amerikos žemyne poliomielitu nebesergama nuo 1994, Australijoje, Tolimųjų Rytų regione – nuo 2000, Europos regione – nuo 2002 metų. Pastaraisiais metais poliomielitu vis dar sergama vos keliose pasaulio šalyse, daugiausia susirgimų registruojama Indijoje. 2010 metais užregistruotas susirgimų poliomielitu protrūkis Tadžikistane, kuris dėl sutrikusios vakcinacijos išplito ir į kitas valstybes.
Lietuvoje nuo poliomielito pradėta skiepyti 1957 metais, paskutinis susirgimas poliomielitu užregistruotas 1972-aisiais.
saugoksave.lt