Panevėžio teritorinėje ligonių kasoje viešėjo kolegos iš Latvijos
Panevėžio teritorinėje ligonių kasoje (TLK) apsilankė Latvijos nacionalinės sveikatos tarnybos (NST) Latgalos skyriaus delegacija iš Daugpilio. Svečiai iš panašias funkcijas, kaip mūsų šalies teritorinės ligonių kasos, atliekančios įstaigos atvyko padiskutuoti, kaip įgyvendinti į nacionalinę teisę perkeliamas Europos Sąjungos (ES) direktyvų nuostatas. Šios nuostatos mūsų šalyje įsigalioja nuo spalio 25d., Seimui jau patvirtinus Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus.
Žinodami, kad privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems latviams, lietuviams netrukus atsiras daugiau galimybių gydytis ES ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse, taip pat – ir vieniems pas kitus, arba teks priimti įvairių ES, EEE šalių pacientus, svečiai teiravosi, ar mūsų šalies gydymo įstaigos ir ligonių kasos yra tam pasiruošusios, kokias paslaugas mūsų šalyje galės gauti Latvijos piliečiai, atvykę, pavyzdžiui, į Zarasus ar Visaginą, kaip apskritai užsieniams ketinama teikti informaciją apie sveikatos priežiūros paslaugų kainas, paslaugų prieinamumą.
Latvijos NST Latgalos skyriaus vadovas Janis Pitranas Panevėžio TLK direktoriaus Jono Narbuto prašė papasakoti, kokiu principu Lietuvoje veikia sveikatos priežiūros sistema, ligonių kasos, kiek mūsų šalyje išvystytos mokamos gydymo įstaigų paslaugos.
J. Pitranas ir trys jo vadovaujamo skyriaus darbuotojos dėstė Latvijos nacionalinės sveikatos sistemos ypatumus, aiškino, kaip jų šalyje pasirašomos sutartys, kokių paslaugų trūksta, kam ir kokios paslaugos kompensuojamos, teiravosi, kaip Lietuvos ligonių kasos atskiria tuos prie gydymo įstaigų prisirašiusius pacientus, kurie realiai gyvena ir dirba užsienyje, jei už juos gydymo įstaigoms nemoka.
Latviai diskutavo su Panevėžio TLK atstovais apie kompensuojamųjų vaistų kitos šalies pacientams išdavimą, siuntimų išrašymo subtilybes ir jų galiojimą. Svečiai pripažino, kad jų šalyje trūksta gydytojų urologų, endokrinologų, taip pat diagnostinės aparatūros brangiesiems tyrimams atlikti, todėl manoma, kad latviai, nenorėdami po kelis mėnesius laukti eilėse, labiausiai sieks gauti šias paslaugas (ypač pasidaryti magnetinio rezonanso ir kompiuterinės tomografijos tyrimus) jiems artimiausiose Lietuvos gydymo įstaigose. Taip pat, anot svečių, žinoma, kad Latvijos piliečiai vyksta į Lietuvos sanatorijas.
Tuo tarpu lietuviai, neoficialiais duomenimis, į Latviją vyksta protezuoti dantų. Spėjama, jog paklausą galėtų turėti ir kaimyninėje šalyje įteisintos dirbtinio apvaisinimo paslaugos, nors išlaidos joms Lietuvoje kol kas nekompensuojamos – bus kompensuojamos tik tokių sveikatos priežiūros paslaugų, kurios teikiamos ir Lietuvoje, išlaidos (kompensuojamos tokiais pat įkainiais, sąlygomis ir apimtimi, kaip būtų kompensuojamos Lietuvoje).
J. Pitranui pasiteiravus, kaip mūsų šalyje vykdomas stacionarinių paslaugų klasifikavimas pagal giminingas diagnozes, J. Narbutas pasidžiaugė, kad neseniai pradėtas taikyti DRG metodas, kai ligoninės savo pacientus ėmė klasifikuoti ne tik pagal pagrindinę paciento diagnozę, bet ir pagal gretutines ligas, komplikacijas bei intervencijas ir kitus kriterijus, jau duoda teigiamų rezultatų: kai kuriose ligoninėse hospitalizacijos rodiklis, kurio ištisus metus nepavykdavo sumažinti, sumažėjo net iki 30 proc.
Po diskusijos jos dalyviai padarė išvadą: kol kas nebūtina surasti atsakymus į visus kylančius klausimus. Jie turėtų paaiškėti susidarius realiems pacientų srautams. Juolab, kad lapkričio mėnesį laukiama ES atsakingų institucijų išaiškinimų įvairiais gydymosi užsienyje klausimais.
Panevėžio teritorinė ligonių kasa
Susiję straipsniai
