Nelaukite, kol ištiks infarktas: kaip be vaistų sumažinti aukštą kraujo spaudimą

„Apie aukštą kraujospūdį žmonės paprastai susimąsto tik tada, kai su aptirpusiu veidu arba išreikštu galvos skausmu atsiduria priimamajame", – sako vidaus ligų gydytoja Daiva Citvarienė. Aukštas kraujo spaudimas – viena klastingiausių širdies ir kraujagyslių ligų formų, kuri dažnai lieka nepastebėta tol, kol įvyksta nelaimė. 

Gydytojai šią ligą vadina tyliąja žudike: ji ilgą laiką nesukelia ryškių simptomų, o negydoma smogia stipriai ir negailestingai.

„Į sanatoriją gydytis žmonės paprastai atvažiuoja jau po įvykusio insulto. Nepaisant to, ir toliau tvirtina, kad neturi laiko nei sportui, nei poilsiui. Tada jų tiesiai paklausiu – ar turite daug pinigų? Žmonės nustemba. Tuomet paaiškinu: ne man, o slaugai. Jei nepakeisite gyvenimo būdo, jos netrukus reikės visam likusiam gyvenimui. Tai vienas iš argumentų, kuris priverčia žmones šiek tiek susimąstyti", – pasakoja Birštono sanatorijos „Versmė" gydytoja D. Citvarienė.

Anot jos, ignoruojant aukštą kraujospūdį, didėja rizika patirti infarktą ar insultą. Tai tiksinti bomba, kuri visam laikui gali prikaustyti prie lovos ar išprovokuoti staigią mirtį.

Daugelis nė nežino, kad serga

Skaičiuojama, kad aukštą kraujo spaudimą turi maždaug kas antras žmogus nuo 35 iki 65 metų, tačiau daugelis to nė neįtaria – pirmieji simptomai dažnai būna neryškūs arba painiojami su kitais negalavimais.

Anot vidaus ligų gydytojos, viena dažniausių aukšto kraujospūdžio priežasčių – ilgalaikis stresas. Žmonės gyvena nuolat bėgdami, patiria įtampą, tačiau nekreipia dėmesio į kūno siunčiamus signalus.

„Savo pacientų klausiu, kuriame aukšte lipdami laiptais sustojate pailsėti? Jei be vargo užlipate į penktą aukštą, tuomet jūsų širdis treniruota. Kitu atveju verta sunerimti. Pacientai dažnai nesureikšmina galvos skausmo, mirguliavimo akyse, silpnumo ar tirpstančių galūnių. Nors tai dažnai būna pirmieji kraujospūdžio sutrikimo ženklai", – sako gydytoja.

Prie aukšto kraujo spaudimo taip pat prisideda ir sėdimas darbas, judėjimo stoka, netinkama mityba, žalingi įpročiai bei darbo ir poilsio režimo sutrikimas.

„Žmonės man sako: aš judu – namie valau dulkes, plaunu grindis, raviu daržus. O kai nueina į kineziterapijos salę, po pusvalandžio jau jaučiasi pavargę. Kodėl taip nutinka? Nes atliekant buities darbus dirba absoliučiai ne tie raumenys, kurie svarbūs širdies stiprinimui", – aiškina D. Citvarienė.

Tinkamas judėjimas, anot jos, yra vaikščiojimas, šiaurietiškasis ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas. Turi dirbti ne tik rankos, bet ir kojų bei liemens raumenys – tuomet treniruojasi širdis, kraujas ima cirkuliuoti efektyviau, o spaudimas po truputį mažėja.

Kokios natūralios priemonės veiksmingos?

Gydytojos teigimu, itin pavojinga tai, kad ilgainiui aukštas kraujospūdis tyliai daro žalą visam organizmui. Jis sutrikdo širdies darbą, veikia inkstus, smegenis, plaučius, net virškinimo sistemą.

„Visada nutinka koks nors įvykis, kuris priverčia sustoti. Jei jau į priimamąjį nuvažiavote su aptirpusia kūno dalimi ir jums nustatė aukštą kraujo spaudimą – tai yra ta diena, kada turite pradėti rūpintis savimi. Kiekvienas nori vienos stebuklingos piliulės, tačiau norint natūraliomis priemonėmis sumažinti spaudimą reikia iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdą. O tam reikia labai daug valios ir pastangų", – priduria vidaus ligų gydytoja.

Anot jos, gyvenimo būdą būtina keisti net ir vartojant vaistus nuo aukšto kraujo spaudimo – tai vienintelis kelias, leidžiantis sumažinti insulto ir infarkto riziką. Gydytoja D. Citvarienė prisimena pacientę, kuriai spaudimą pavyko susitvarkyti pakeitus mitybą – tris mėnesius spaudimas krito, o per pusmetį visiškai stabilizavosi.

„Yra tokia teorija – numeti vieną kilogramą ir kraujo spaudimas sumažėja 10 punktų. Nuo ko pradėti? Pirmiausia sumažinkite suvartojamos druskos kiekį, neužkandžiaukite tarp valgių, nepamirškite vandens. Kai geriame daugiau vandens, kraujas pasidaro ne toks tirštas, širdžiai yra lengviau dirbti. Ir svarbiausia – pradėkite judėti ne tik tvarkydamiesi namus", – rekomenduoja D. Citvarienė.

Gydytoja teigia dažnai sulaukianti klausimo, kiek reikia nueiti žingsnių, kad tai būtų galima vadinti pakankamu judėjimu. Anot jos, rekomenduojama eiti tol, kol atsiranda sunkumas kojose, ir kasdien po truputį didinti nueinamų žingsnių skaičių.

Vis dar gajūs mitai

D. Citvarienė pastebi, kad aukštas kraujospūdis dažnai žengia kartu su per dideliu cholesterolio kiekiu kraujyje. Anot jos, šių dviejų būklių ryšys yra glaudus.

„Kai sutvarkome cholesterolio kiekį, dažnai pradeda mažėti ir kraujospūdis. Deja, žmonės vis dar linkę tikėti mitais, kad užtenka česnako skiltelės ar atsisakyti lašinių ir viskas susitvarkys savaime. Taip nėra. Pradėjus laikytis cholesterolį mažinančios dietos, sumažėja kraujagyslių pasipriešinimas, todėl širdžiai lengviau išstumti kraują – mažėja ir spaudimas", – aiškina gydytoja.

Dar viena natūrali priemonė, kuri veiksmingai padeda mažinti kraujo spaudimą, purvo vonios, tačiau jų nereikia padauginti.

„Sanatorijos – tai pirmasis žingsnis į sveikesnį gyvenimą ir viena veiksmingiausių streso mažinimo priemonių. Čia žmogus gauna viską: gydomąjį mineralinį vandenį, purvo, inhaliacijų procedūras, pušynų orą, baseiną, kineziterapiją. Ypač vertingos yra mineralinio purvo vonios – jos atpalaiduoja kraujagysles ir padeda sumažinti kraujospūdį. Tačiau ši priemonė reikalauja atsakomybės – jei spaudimas krinta per greitai, tai gali būti pavojinga“, – pabrėžia gydytoja D. Citvarienė.

Sveikatingumo įpročius formuoti padeda ir sanatorinis gydymas, kuris, anot medikės, turėtų būti prieinamas kiekvienam.

„Mano svajonė, kad kiekvienas kasmet gautų 24 dienas sanatorinio gydymo. Tiek laiko užtenka, kad žmogus perprastų tinkamos mitybos, judėjimo ir poilsio principus. Tai – pagrindiniai ginklai prieš lėtines ligas, ypač aukštą kraujospūdį", – įsitikinusi vidaus ligų gydytoja D. Citvarienė.

Aukštas kraujospūdis dažnai yra paveldimas, gydytoja ragina ypač budrius būti tuos, kurių šeimoje ši problema jau pasireiškusi. Išsitirti galima ir nemokamai – Lietuvos poliklinikose vykdomos širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos, kurios leidžia ligą pastebėti dar jai neįsismarkavus.