Pakaitinė hormonų terapija: daugiau žalos negu naudos

Artėjant menopauzei (klimaksui) estrogenų ir progesterono (hormonų, lemiančių ovuliaciją ir menstruacijų ciklą) kiekis pradeda mažėti. Dėl jų stokos neretai pasireiškia įvairaus laipsnio simptomai: karščio pylimas, nuotaikos svyravimas, miego sutrikimai, įvairaus laipsnio depresija ir kt., mažėja kaulų masė. Dar neseniai su dideliu entuziamu problemos buvo sprendžiamos pakaitine hormonų terapija (PHT), kuri buvo skiriama ilgesnį ar trumpesnį laiką, kombinuota ar monoterapijos forma. Plati studija pateikė nerimą keliančius rezultatus, kurie verčia susimąstyti apie PHT tikslingumą.

Nauji faktai

2002 metais milijonus vyresnio amžiaus moterų, vartojančių PHT, pasiekė šokiruojanti žinia. Mokslininkai, vykdę vieną iš tęstinių klinikinių tyrimų WHI (Women Healh Initiative), sustabdė studiją anksčiau laiko, nes nustatė, kad ilgalaikis estrogenų ir progestinų vartojimas padidina moterų sergamumo riziką. Išeminės širdies ligos dažnis tarp vartojančių PHT buvo 29 proc., insulto, trombozės - 41 proc., invazinio krūties vėžio - 26 proc. didesnis nei kontrolinėje grupėje, nevartojusioje PHT ar placebo.

Kitais metais JAMA (Journal of the American Medical Association) paskelbė dar blogesnę naujieną. Vartojančiosioms kombinuotus preparatus, sintetinis progesteronas padidina riziką sirgti agresyvia krūties vėžio forma. Krūties tumorai buvo didesni bei linkę greičiau progresuoti. Jau pirmaisiais PHT vartojimo metais buvo nustatomos patologinės mamogramos, ko nebuvo stebima kontrolinėje grupėje. Vėlesnė tyrimų analizė parodė, kad vartojančiosios PHT dažniau serga invaziniu, net 78 proc. dažniau į limfmazgius plintančiu krūties vėžiu.

Studijoje, kuri buvo taip pat plačiai publikuota JAMA, nustatytas ryšys tarp estrogeno monoterapijos ir padidėjusios kiaušidžių vėžio rizikos. Atliekant retrospektyvinę medicininės dokumentacijos analizę įrodyta, kad rizika susirgti kiaušidžių vėžiu moterims, naudojančioms estrogeno monoterapiją, lyginant su nenaudojančiomis jos, padidėja net 60 proc.

Ir ne tik. Per trumpesnį nei vienerių metų laikotarpį buvo pateikta daugelis rezultatų, kurie bylojo apie neigiamą kombinuotos PHT poveikį ir kitų ligų atžvilgiu. 65 metų ir vyresnės moterys, penkerius  metus vartojančios PHT, turėjo dvigubai didesnę riziką susirgti Alzheimerio liga ar kita demencijos forma nei PHT nevartojančios. Paaiškėjo, kad PHT yra neefektyvi kognityvinių sutrikimų prevencijai. Taip pat šlapimo nelaikymo atveju, dėl ko dažnai buvo taikoma. Vartojančios kombinuotą PHT turėjo 39 proc., o monoterapiją estrogenais - 52 proc. didesnę riziką šlapimo nelaikymui nei taikant placebą.

Kita vertus, moterims–vartotojoms rizika sirgti kolorektaliniu vėžiu, patirti šlaunikaulio galvutės lūžį ar kitų kaulų lūžius buvo mažesnė.

Tai buvo pati didžiausia  (dalyvavo apie 160 tūkst. moterų, turėjo tęstis 15 metų) ir patikimiausia  studija, nagrinėjusi  duomenis apie PHT. Ji pakeitė modernų požiūrį į menopauzę, PHT ir modernią praktiką.

Rizika didesnė nei nauda

Tolesnė WHI studijos duomenų analizė rodo, kad moterys, kurios pradėjo PHT per 10 metų nuo menopauzės pradžios, turi mažesnę riziką susirgti širdies ligomis nei tos, kurios PHT pradėjo vėliau. Kaip ir tai, kad padidėjusi širdies ligų rizika dažniau pasireiškia toms vyresnio amžiaus moterims, kurios skundžiasi karščio pylimu, naktiniu prakaitavimu.

Visais atvejais didelė sergamumo rizika tiesiogiai susijusi su ilgalaikiu kombinuotos PHT naudojimu postmenopauzės metu: penkerius metus vartojant PHT rizika žymiai išaugo. Gera naujiena ta, kad nutraukus PHT sergamumo rizika vėl sumažėjo.

Buvo pateiktos išvados, kad PHT vartojimas turėjo įtakos moterų mirtingumo nuo krūties vėžio augimui, kas taip pat verčia permastyti PHT rekomendacijų moterims pagrįstumą.

Taigi šiandieniniai rezultatai patvirtino pirminę studijos išvadą, kad PHT negali būti skiriama ligų prevencijai sveikoms moterims, išgyvenančioms postmenopauzę.

Siunčia pas akušerį ginekologą

Šeimos gydytoja Rita Seniūnaitė „Vakarų Lietuvos medicinai“ teigė griežtos nuomonės – vartoti PHT, ar nevartoti – neturinti. Jei moteris kreipiasi dėl menopauzės simptomų, ji rekomenduoja pirmiausia išsitirti pas akušerį ginekologą.

„Esu linkusi pasitikėti specialistu visai atvejais, tai juk ginekologų kasdieninė duona. Vienai moteriai juk gali prireikti pakaitinės hormonų terapijos, kitai jos nereikia – tai sprendžiama  individualiai. Rekomenduoju  kreiptis į ginekologą, kadangi reikia išsitirti, pasidaryti echoskopiją, ir tik įvertinus tyrimų duomenis, sprendžiama, ar ši terapija tikslinga“, -  sakė šeimos gydytoja. Anot jos, tai, kad kai kurie žmonės maksimaliai pradeda gydytis patys, - nėra gerai, nes galų gale savigyda gali brangiai kainuoti.

Tik po to, kai moterį pakonsultuoja ginekologas, R. Seniūnaitė teigė patarianti moteriai nuo menopauzės simptomų išbandyti natūralias priemones, kurių esą gana efektyvių.

Skiriama atsargiai

Gydytoja akušerė ginekologė Odeta Drūlytė „Vakarų Lietuvos medicinai“ teigė, jog dabar pakaitinė hormonų terapija skiriama gana atsargiai – ne taip dažnai, kaip pačioje pradžioje, kai ši terapija atėjo į Lietuvą.

„Labai pasveriame prieš skirdami hormonų terapiją, kad rizika nebūtų didesnė negu nauda. Įvertiname moters skundus, anamnezę, išsiaiškiname, kokia rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ar kitomis ligomis.  Skiriame tais atvejais, kai moteris blogai jaučiasi, kai vargina karščio pylimas, prakaitavimas, raudimas, didelis jautrumas, kai šie simptomai trukdo jai normaliai dirbti, gyventi, būti visuomenėje. Šie simptomai vienoms būna labai išreikšti, kitoms menopauzė praeina gana ramiai“, - pasakojo O. Drūlytė.

Gydytoja teigė pastebėjusi, jog moterys pačios nenori gydytis pakaitine hormonų terapija, nes žodis hormonai joms asociacijuojasi su vėžiu, trombozėmis. Jos mieliau renkasi alternatyvius būdus – homeopatiją, maisto papildus su sojos izoflavonais. Šios priemonės vienoms padeda daugiau, kitoms – mažiau. Kai kurioms padeda psichoterapija, fiziniai pratimai.

Kadangi hormonų terapija gali paspartinti kai kurių ligų išsivystymą, ją vartojančios moterys yra stebimos ginekologo.

„Vartojančios hormonus moterys pajunta žymų pagerėjimą, be to, ši terapija gerai ir osteoporozės profilaktikai“,  - terapijos teigiamą efektą akcentavo „Vakarų Lietuvos medicinos“ konsultantė. Jos nuomone, norint drąsiai teigti, kad ši terapija yra blogai, reikia atlikti itin didelę studiją ir įvertinti visus pliusus bei minusus.

vlmedicina.lt

Šaltinis:

Synthetic HRT Therapy Raises Breast Cancer Risk. Journal of the American Medical Association, Oct. 20, 2010.

Susan L. Hendrix, DO; Barbara B. Cochrane, RN, PhD et al, "Effects of Estrogen With and Without Progestin on Urinary Incontinence,"JAMA. 2005;293:935-948.