Pagerbtas iškilaus mokslininko prof. Juozo Kupčinsko atminimas

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Lietuvos reumatologų asociacija, Kauno internistų ir Lietuvos gastroenterologų draugijos organizavo šventinę bei mokslinę praktinę konferenciją „Infekcija, uždegimas, reumatologija – kas aktualu šiandieną?“, skirtą prof. Juozo Kupčinsko, reumatologijos pradininko Lietuvoje, 110 metų gimimo jubiliejui paminėti.

Reklama

Konferenciją pasveikino ir įžanginį žodį tarė Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Renaldas Jurkevičius. Prof. R. Jurkevičius pasidalijo mintimis apie mokslininką ir rektorių prof. J. Kupčinską bei sakė, kad profesorius jam imponavo kaip administratorius, gyvenęs ir dirbęs ypatingai sudėtingu laikotarpiu. Prof. R. Jurkevičius kalbėjo, kad žinant įvairias istorines peripetijas, kai priklausant tam tikrai vienintelei partijai, prof. J. Kupčinskas rasdavo galimybių padėti Lietuvos partizanams, negali nesižavėti tokia asmenybe. Mokslininkas, visada siekęs pažangesnės medicinos, medikas, kuriam visada buvo svarbios bendražmogiškosios vertybės, intelektualas, kilęs iš lietuviško kaimo, iš kurio daugelis mūsų vis dar tebesisemia stiprybės ir šių dienų darbams.

Sveikinimo žodį tarė ir visą konferenciją sėkmingai pirmininkavęs Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai prof. Albinas Naudžiūnas.

Pagrindinį konferencijos pranešimą „Profesorius Juozas Kupčinskas – gydytojas, mokslininkas, mokytojas, rektorius“ perskaitė doc. Irena Čygaitė-Buožienė, kuriai teko garbė asmeniškai dirbti su prof. J. Kupčinsku.

Lietuvos gydytojas terapeutas, pedagogas, visuomenės veikėjas Juozas Kupčinskas gimė darnioje valstiečių šeimoje 1906 m.kovo 25 d.Parausiuose (Vilkaviškio apskritis).

Mokėsi Paežerių ir Parausių pradžios mokyklose. 1924 m. baigė Marijampolės realinę gimnaziją. 1924m. įstojo įLietuvos universiteto Gamtos ir matematikos fakulteto Biologijos skyrių.1928m. perėjo į trečiąjį Medicinos fakulteto kursą ir 1932m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą.

Nuo 1932 m. – VDU dėstytojas,1933 m. – Vidaus ligų katedros asistentas.1934 m. įstojo į Kauno medicinos draugiją. 1934–1935m. tobulinosiParyžiuje.1937 m. J. Kupčinskui suteiktas medicinos mokslų daktaro laipsnis už disertaciją „Ūminio reumato etiologijos ir patogenezės klausimu“.Nuo 1938 m. – vyresnysis asistentas.1939m. parašė habilitacijos darbą „Širdies funkcijos tyrimas“.

Nuo 1940 m. – VDU Medicinos fakulteto Vidaus ligų katedros docentas, nuo 1941 m. – profesorius. Vokiečių okupacijos metais buvo pašalintas iš universiteto ir dirbo Vilniaus tuberkuliozinės sanatorijos direktoriumi.1944–1950 m. buvo Kauno valstybinio universiteto Vidaus ligų katedros vedėjas, 1944–1946 m. – dar ir universiteto prorektorius,1947–1950 m.– rektorius. 1948 m. jo iniciatyva atkurta Kauno miesto terapeutų mokslinė draugija, kuriai jis vadovavo visą gyvenimą.

1951–1971 m.dėstė Kauno medicinos institute. 1951– 1953 m. tapo pirmuoju instituto direktoriumi, Vidaus ligų katedros vedėju, 1954–1971 m. – Fakultetinės terapijos katedros vedėjas.

Jam vadovaujant apgintos 34 kandidatinės ir 8 daktarinės disertacijos.

Prof. J. Kupčinskas sukūrė reumatologų mokyklą, pagarsėjusią ir už Lietuvos ribų, buvo aktyvus mokslo populiarintojas. Jam buvo svarbios medicinos etikos ir moralės problemos.

J. Kupčinskas sukūrė tuberkuliozės diagnostikos bei efektyvius reumato gydymo būdus, nagrinėjo ir suklasifikavo alergijos reiškinius. Už tai apdovanotas respublikine premija.

Paskelbė 88 darbus, skirtus reumatologijai, 30 – alergologijai, 20 – širdies ir kraujagyslių patologijai, 32 – virškinamojo kanalo ligoms. Vienas ir su bendraautoriais parašė 17 monografijų ir vadovėlių: „Reumato etiologijos ir patogenezės klausimu“ (1937), „Apkrečiamos ligos“ (1941), „Plaučių tuberkuliozė“ (1948), „Širdies ir kraujagyslių susirgimai“ (1960), „Medikamentinė alergija“ (1968, su B. Vasiliausku), „Vidaus ligos“ (1967, 1973, su kt. autoriais). Dalis jo darbų publikuoti įvairiomis užsienio kalbomis. Su bendradarbiais yra dviejų atradimų autorius.

Gabus mokslininkas, daktaro disertaciją ir habilitacinį darbą apgynęs Nepriklausomoje Lietuvoje, universiteto vadovu tapo pokario metais, vykstant valdžios represijoms ir partizaniniam karui. Prof. J. Kupčinskas apdovanotas keliais ordinais ir medaliais. 1966 m. jam paskirta respublikinė premija, suteiktas nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas.

Slapta palaikė ryšius su Tauro apygardos partizanais. 1946 m. profesorius buvo asmeniškai susitikęs su Tauro apygardos vadu Antanu Baltūsiu – Žveju ir Žalgirio rinktinės vadu Vincu Štrimu – Šturmu, parūpindavo jiems medikamentų. J. Kupčinsko sesuo Teofilė Kučinskaitė – Besasparienė buvo Tauro apygardos štabo ryšininkė ir štabo pavedimu palaikė ryšius su Kaunu, Marijampole, Kybartais, su partizanu Gediminu Vabalu leido pogrindinį partizanų laikraštį „Laisvės žvalgas“.

1950 m. universitetą reorganizavus į Kauno politechnikos institutą (KPI), o jo Medicinos fakultetą – į Kauno medicinos institutą, 1951 m. J. Kupčinskas paskirtas pirmuoju šio instituto direktoriumi. Institute profesorius stengėsi išlaikyti ikikarinę lietuvišką profesūrą, į darbą priimdavo buvusius tremtinius.

J. Kupčinskas neliko nepastebėtas saugumiečių, instituto karinės katedros darbuotojų. 1952 m. žiemą aukštosios mokyklos vadovas J. Kupčinskas, kaip paprastas gydytojas, išsiunčiamas į karinius manevrus prie Leningrado. Manevrai vyko kelis mėnesius, per žiemos šalčius jam teko gyventi lauko palapinėse. Tai pakirto profesoriaus sveikatą, jis sunkai susirgo, gydėsi ir netrukus neteko rektoriaus posto.

Intrigomis prof. J. Kupčinskui sutrukdoma gauti TSRS Mokslų akademijos ir Lietuvos Mokslų akademijos akademiko vardą. 1971 m. sausio 26 d. J. Kupčinskas mirė, nesulaukęs nė 65 m. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune.

Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejuje saugomas Vlado Karatajaus tapytas nusipelniusio gydytojo prof. J. Kupčinsko portretas. Išleistas straipsnių rinkinys „Juozas Kupčinskas“ (Vilnius, 1983).

1976 m.Kauno centre ant namo M. Dobužinskio g. atidengta memorialinė lenta. 1986 m.Kauno klinikų centrinių rūmų II a. atidengtasskulptorės Dalios Palukaitienės prof. Juozo Kupčinsko bareljefas.

2007 03 08naujai pastatytos šiuolaikinės LSMU bibliotekos ir informacijos centro III aukšto skaityklapavadinta prof. J. Kupčinsko vardu su ant sienos kabančia ir skelbiančia atminimo lenta: „Prof. Juozas Kupčinskas (1906 03 25–1971 01 26) mokslininkas, pedagogas, gydytojas. 1947–1951 m. VDU rektorius, 1951–1953 m. KMU direktorius. Lietuvos reumatologijos mokyklos kūrėjas, Valstybinės mokslo premijos laureatas (1966).“

Po išsamaus ir įdomaus istorinio pranešimo, apie prof. J. Kupčinską prisiminimais dalijosi profesoriaus sūnus Lietuvos Respublikos Seimo nariai Rytas Kupčinskas, Vida Marija Čigriejienė, akademikas Antanas Praškevičius ir kt.

Profesoriaus sūnus akademikas Limas Kupčinskas skaitė pranešimą apie naująsias EuroposHelicobacter pyloriinfekcijos diagnostikos ir gydymo gaires (Maastricht V). Profesoriaus vaikaitis dr. Juozas Kupčinskas skaitė pranešimą apie žarnyno mikrobiotą ir ligas.

Darbinę konferencijos dalį tęsė prof. Skaidrius Miliauskas ir kalbėjo apie tuberkuliozės aktualijas.Reumatologijos klinikos gydytoja Jurgita Sabaliauskienė skaitė pranešimą „Infekcija ir autoimuniniai artritai“.Apie kaulų ir sąnarių infekcinius pažeidimus pasakojo doc. Margarita Pileckytė. „Kepenų uždegimas: ar virusinis hepatitas C jau įveiktas?“ – klausė prof. Jūratė Kondrackienė.