Pacientų reketas – ne iš blogos valios?(9)

Skundų dėl neteisėtų priemokų ligoninėse neatsiginanti Klaipėdos teritorinė ligonių kasa kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę. Didžiausios regiono ligoninės steigėjos prašoma imtis veiksmų, kad pacientai nebebūtų apiplėšinėjami.

Reklama

Skaičiai nestebina

Klaipėdos teritorinę ligonių kasą (TLK) pastaruoju metu pasiekia vis daugiau skundų. Žmonės piktinasi, jog yra verčiami papildomai mokėti už vaistus ir paslaugas. Patikrinus skundžiamas įstaigas paaiškėjo, jog didžioji dalis skundų – pagrįsti. Klaipėdos TLK įsitikinusi, jog kovoje su neteisėtomis priemokomis neturi likti nuošalyje ir sveikatos priežiūros įstaigų steigėjai.

Klaipėdos miesto savivaldybė prašoma įvertinti jai pavaldžios Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) patikrinimo rezultatus ir prireikus – bausti kaltuosius.

Klaipėdos TLK yra gavusi 31 pacientų skundą dėl KUL atliktų pažeidimų. Tai sudaro 53 proc. visoje Klaipėdos TLK zonoje registruotų skundų.

Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos Janinos Asadauskienės šie skaičiai pernelyg nenustebino. Anot jos, normalu, kad didžiausias paslaugų apimtis turinti regiono ligoninė ir skundžiama dažniau negu kitos.

„Visos įstaigos daro daugiau ar mažiau pažeidimų. Negalėčiau teigti, jog tai daroma iš blogos valios“, – sakė Savivaldybės gydytoja. Ji neskuba vertinti gautų patikrinimo išvadų. Pirma esą būtina susipažinti ir su kitų TLK patikrintų miesto ligoninių rezultatais.

„Mums rūpi ne ši viena, o visos įstaigos, teikiančios stacionarias sveikatos priežiūros paslaugas. Jeigu atliktume rimtą visų sveikatos priežiūros įstaigų stebėseną dėl papildomų priemokų, tikrai rastume daug įdomių dalykų. Tačiau šiuokart mums rūpi būtent ligoninės“, – kalbėjo J. Asadauskienė.

Prieš imdamasi konkrečių priemonių Savivaldybė paprašė Klaipėdos TLK pateikti papildomos informacijos, o KUL vadovų – paaiškinti pažymoje pateiktus faktus.

Netvarka naudinga ligoninėms

Nepasitenkinimas kyla tada, kai pacientui tenka primokėti už vaistus ar jų įsigyti papildomai. „Pacientas turėtų apmokėti kainų skirtumą, o ligoninėse dažniausiai įteikiamas receptas ir žmogus reikiamų vaistų nusiperka, mokėdamas visą kainą. Taip yra todėl, kad nėra aiškiai reglamentuota, nuo ko skaičiuoti tą kainos skirtumą, nėra skaičiavimo metodikos. O tai reiškia, kad Valstybinė ligonių kasa ne viską padarė, kad ši situacija pasikeistų“, – aiškino Savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja.

Daugiau aiškumo ir tvarkos turėtų atsirasti įsigaliojus „Stacionarinių gydymo metu apdraustojo pasirenkamų brangesnių ar papildomų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašui“, kurį jau daugiau nei metus rengia Valstybinė ligonių kasa.

Jeigu bus aiškiai nustatyta, kaip vaistų kainą pacientui apskaičiuoti, J. Asadauskienės manymu,  nė viena gydymo įstaiga nebus suinteresuota daryti pažeidimų. Šiandieninė situacija joms finansiškai naudinga, pacientams – ne.

Anot pašnekovės, gydytojų atsakomybės taip pat nereikėtų sumenkinti. Jie ne visada tinkamai informuoja pacientą.

„Tebesitęsia diskusijos dėl vadinamųjų chirurginių paketų. Paprastai, jeigu pacientas nepageidauja, kad operacija būtų atlikta naudojantis vienkartinėmis priemonėmis, kurias įsigyti pasiūlo gydytojas, operacija atliekama su daugkartinėmis priemonėmis. Operacija bus atlikta lygiai taip pat kokybiškai, tačiau jeigu pacientas pageidauja vienkartinių priemonių, jis turi už jas sumokėti. Svarbiausia, kad žmogus žinotų, jog jis gali pasirinkti – mokėti ar ne. Gydytojai ne visada tai paaiškina. Pacientas turi žinoti, kad net nepirkdamas siūlomo chirurginio paketo, jis bus išoperuotas ne prasčiau. Jeigu pateikiama taip, tarsi pasirinkimo nėra, suprantama, kad žmonės skundžiasi, jie baiminasi, kad atsisakę gydytojo pasiūlymo, nukentės”, – problemą įvardijo J. Asadauskienė.

Gavusi papildomos informacijos iš KUL ir TLK, Klaipėdos miesto savivaldybė spręs, ar skirti nuobaudą ligoninės vadovybei, galbūt teiks Sveikatos apsaugos ministerijai konkrečius siūlymus, kaip pakeisti dabar galiojančius teisės aktus ir taip padidinti pacientų pasitikėjimą šalies sveikatos priežiūros sistema.

Eglė Petkutė