Vos prieš savaitę LR Seime svarstytas daugybę diskusijų ir emocijų keliantis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas pagaliau suteikė vilčių tūkstančiams nevaisingumo problemų turinčių Lietuvos porų. Seimas po svarstymo pritarė progresyviam Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui, kuriuo siekiama nustatyti pažangias pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus bei tvarką. Tam, kad jis būtų galutinai priimtas, Seimo nariai turės balsuoti dar kartą birželio 23 d.
Pacientams atstovaujančioms organizacijoms nerimą sukėlė tai, jog likus keletui dienų iki numatyto Pagalbinio apvaisinimo įstatymo priėmimo 17 Seimo narių grupė pateikė pataisas minėtam įstatymo projektui.
„Jaučiame, jog pažangų pagalbinį apvaisinimą reglamentuojantį įstatymą bandoma žlugdyti. Birželio 21 d. buvo pateiktos nevaisingų porų bei vaikų interesus paminančios pataisos, kurios yra identiškos toms, kurias Seimas jau yra atmetęs. Kokia prasmė būtų dar kartą svarstyti tokius pačius pasiūlymus? Nekelia abejonių, jog tai yra tik būdas siekti kiek galima ilgiau šį klausimą vilkinti ir atidėlioti“, – teigė Huntingtono ligos asociacijos, onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“, Lietuvos sergančiųjų genetinėmis nervų–raumenų ligomis asociacijos „Sraunija“, Lietuvos vaikų vėžio asociacijos „Paguoda“ atstovai.
Anot pacientus atstovaujančių organizacijų, ne tik dalis Seimo narių siekia stabdyti pažangų pagalbinį apvaisinimą Lietuvoje. Pacientų organizacijas pasiekė žinios apie ultra konservatyvias pažiūras ginančių religinių institucijos atstovų asmeniškai daromą įtaką Seimo nariams, praeitą savaitę pritarusiems pažangiam Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui.
„Esame apstulbę, kokių priemonių imamasi siekiant žlugdyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Su mumis susisiekė pacientai, kurie buvo priblokšti vienoje Lietuvos bažnyčioje laikomomis mišiomis prieš šį pažangų įstatymo projektą. Pacientams yra labai sunku suprasti, kodėl į nevaisingumo gydymą kišasi religinių institucijų atstovai, kai ligos gydymo būdus turėtų spręsti nevaisinga pora ir ją gydantys specialistai, kodėl yra klaidinama visuomenė ir neatsižvelgiama į nevaisingų pacientų lūkesčius“, – kalbėjo bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.
Konservatyvias pažiūras ginančių religinių institucijų atstovai nėra tiesiogiai susidūrę su nevaisingumo problema ir aiškiai nesuvokia šios problemos aktualumo, tuo tarpu nepasiturinčių nevaisingų pacientų teisė gauti kokybišką sveikatos priežiūrą ir susilaukti vaikų yra pažeidžiama, pabrėžė asociacijos „Paguoda“ vadovė Daiva Žaromskienė: „Tikrai ne kartą apie tai jau kalbėjome, tačiau, kada pagaliau nevaisingumas bus suvokiamas teisingai – tai yra liga, kurios gydymą, įvertinęs nevaisingos poros situaciją, turi rekomenduoti gydytojas. Atstovaudami pacientų interesus, siekiame, jog pagalbinis apvaisinimas būtų prieinamas toms poroms, kurios pasitiki inovacijomis, pažangia medicina ir šioje srityje dirbančiais specialistais. Tokios poros, gyvenančios demokratinėje valstybėje, turi turėti galimybę rinktis ir pasinaudoti inovatyviais gydymo būdais. Tie, kuriems tai nėra priimtina, gali ieškoti jiems tinkamų sprendimų, tačiau neatimkime galimybės susilaukti vaikų pagalbinio apvaisinimo būdu iš tų žmonių, kurie juo tiki.“
Lietuvoje apie 50 000 porų turi vaisingumo sutrikimų bei negali susilaukti vaikų. Lietuva yra bene vienintelė valstybė Europos Sąjungoje, kurioje pagalbinis apvaisinimas yra prieinamas tik pasiturinčioms poroms – neturint pažangaus Pagalbinio apvaisinimo įstatymo, šis gydymo metodas nėra kompensuojamas Privalomojo draudimo fondo lėšomis.
Pasaulyje per metus atliekama daugiau kaip 1,5 milijono pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklų, gimsta daugiau kaip 350 000 naujagimių. Per beveik 40 metų po pagalbinio apvaisinimo atsiradimo pasaulį išvydo daugiau kaip 5 milijonai vaikų. Lietuvoje šie skaičiai gerokai mažesni, tačiau iškalbingi – per metus šalyje gimsta apie 30 000 naujagimių, iš jų apie 1000 pasaulį išvysta būtent pagalbinio apvaisinimo dėka.