Optimistai turi mažesnę tikimybę patirti insultą
Dėl insulto patiriama ne tik tiesioginė žala sveikatai, tačiau tai našta ir insultą patyrusio asmens artimiesiems bei visuomenei. Liepos mėnesio „Stroke“ žurnale teigiama, kad vyresnio amžiaus žmonės, kurie laikui bėgant neprarado optimizmo, turi mažesnę riziką patirti insultą.
Tai buvo nustatyta visapusiškai įvertinus socialinius–demografinius veiksnius, biologinius ir psichologinius insulto rizikos faktorius. Tyrimas truko dvejus metus. Buvo apklausti 6044 žmonės, vyresni nei 50 metų ir nepatyrę insulto.
Kol kas nėra įrodyta, kad optimizmas turėtų poveikį kitoms ligoms, tokioms kaip širdies ir kraujagyslių ligos ar depresija.
Žmonėms, kurie turi aukštą optimizmo lygį, lengviau pradėti sveikai gyventi. Kai žmogaus požiūris teigiamas, jam lengviau imtis naujų darbų, kurie gali duoti gerų rezultatų. Pavyzdžiui, didesnis optimizmas širdies reabilitacijos programoje padeda sėkmingai mažinti kūno riebalų, sočiųjų riebalų indeksą, o tai sumažina su kraujagyslėmis susijusių ligų riziką. Tačiau tai tik poveikis fizinei sveikatai.
Kyla klausimas, ar dvejų metų tyrimo rezultatai gali būti neginčytini. Taip pat neaišku, ar subjektyvi paciento nuomonė gali leisti realistiškai įvertinti optimizmo ir insulto ryšį. Todėl reikalingi išsamesni tyrimai.
Gydytojas psichiatras Aleksandras Slatvickis „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė, jog jei žmogus daugeliu atveju į gyvenimą žiūri pozityviai, vadinasi, jis patiria mažiau stresinių situacijų, ramiau jas išgyvena.
„Todėl darau prielaidą, kad tokiam žmogui rečiau išsiskiria ketacholaminai, vadinasi, mažiau keičiasi jo organizmo parametrai, kaip širdies susitraukimų dažnis, mažesnė tikimybė, kad kils kraujospūdis. O pagrindinė hemoraginio insulto priežastis yra arba padidėjęs spaudimas, arba aterosklerozė“, - sakė jis.
Įtakos, gydytojo psichiatro manymu, pozityvus požiūris gali turėti ir kitoms psichosomatinėms ligoms, ne vien arterinei hipertenzijai.
„Nekalbu apie arterines hipertenzijas, kurios atsiranda dėl kitų somatinių ligų, pvz., inkstų susirgimų. Šie atvejai nieko bendra su optimizmu neturi“, - pridūrė jis.
Net skrandžio opaligė, sakė psichiatras, nors esą nustatyta, kad ją sukelia Helicobacter pylori, greičiausiai, kaip nuo seno manyta, yra psichosomatinė liga. Nes kaip tuomet paaiškintum, kodėl vienoje šeimoje, kur nuolat kontaktuojama, vieni suserga opalige, kiti – ne?
Ką gydytojas patartų pesimistams? „Yra tam tikros psichologinės, psichoterapinės metodikos, bet jos bus veiksmingos tik tokiu atveju, jei žmogus pripažins, kad jam reikia keisti požiūrį į gyvenimą. Bet daugelis nemėgsta savy kapstytis ir save kritikuoti. Visgi charakterį, mąstymo proceso ypatumus paveldime iš tėvų, net auklėjimas neturi tokios didelės reikšmės, kaip kartais mėginame pateikti. Jei vaiko tėvai buvo pozityviai nusiteikę, tai perdavė ir palikuoniui, užkrėtė ir savo pavyzdžiu. O šiaip koks žmogus bebūtų optimistas, atsitikus nelaimei, jis stresuos ir jaudinsis, ir patarimais jam nepadėsi. O ar greitai jis tą liūdesį įveiks, irgi lems psichologinis atsparumas, kuris yra paveldėtas“, - svarstė pokalbininkas.
Šaltinis:
Kim ES, Park N, Peterson C. Dispositional Optimism Protects Older Adults From Stroke: The Health and Retirement Study. Stroke. 2011.
Susiję straipsniai
