Operacija ir anestezija gerokai padidina demencijos riziką

Didelės apimties moksliniai tyrimai Kinijoje parodė, kad operuotiems pacientams per 3-7 metus po operacijos beveik dvigubai padidėja demencijos rizika. Be to, šiems pacientams demencijos diagnozė nustatoma daug greičiau nei tiems, kurie nei operacijos, nei anestezijos nepatyrė. Analizuojama, ar neurodegeneracinių pakitimų smegenyse nesukelia skausmui malšinti skiriami anestetikai.

Reklama

Demencijos rizika 1,99 karto didesnė

Ankstesni tyrimai su eksperimentiniais gyvūnais ir in vitro patvirtino, kad inhaliuojami anestetikai turi įtakos B amiloido oligomerizacijai ir gali pakenkti atminčiai. Tačiau jų įtaka žmogaus atminčiai nebuvo įrodyta.

Šio tyrimo metu buvo analizuojamos 24 901 pacientų, kurie buvo operuoti 2004-2007 metais, ligos istorijos. Atrinkti 50 metų ir vyresni pacientai, nesirgę vėžiu, insultu, Parkinsono liga ar kito pobūdžio demencija, neturėję galvos smegenų operacijų. Duomenys buvo lyginami su kontroline pacientų grupe.

Per 3-7 metus nuo operacijos 661 (2,65 proc.) atrinktam pacientui ir 1539 (1,39 proc.) kontrolinės grupės pacientams buvo diagnozuota demencija, iš kurių dažniausia - Alzheimerio liga.

Demencija po operacijos greičiau pasireiškė operuotiems pacientams (vidutiniškai po 907 dienų) nei kontrolinės grupės pacientams (vidutiniškai po 1104 dienų).

Papildomai įvertinus sergamumą gretutinėmis ligomis: hipertenzija, hiperlipidemija, depresija pagal Charlson indeksą, operuotiems pacientams demencijos rizika buvo 1,99 karto didesnė nei kontrolinės grupės. Ji vienodai didelė buvo tiek vyrams, tiek moterims.

Mažiausiai palanki šiuo aspektu buvo regioninė anestezija, intraveninė/intramuskulinė anestezija ir bendrinė narkozė.

Didžiausia demencijos rizika pasižymėjo 5 iš 8 operacijų rūšių: odos, raumenų ir skeleto, lytinių organų ir šlapimo takų, virškinimo sistemos, akių operacijos. Ausų, nosies, gerklės, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos operacijos neturėjo įtakos demencijos rizikai.

Kas veikia labiau – neaišku

Mokslininkai mano, kad vienareikšmiškų išvadų dėl anestetikų neurotoksiškumo kol kas daryti nevertėtų. Iki šiol nėra aišku, kas labiau veikia pacientą: operacija, anestezija, stresas būnat stacionare ar viskas kartu.

Pabrėžiama, kad operuotini pacientai neretai skiriasi nuo tų, kuriems operacijos neatliekamos. Jie serga daugeliu ligų, yra labiau pažeidžiami, todėl jų kognityvinės funkcijos gali blogėti ir dėl kitų priežasčių.  Šis pacientų išskirtinumas ir jų įvardijimas būtų naudingiausias biomarkeris laukiamai demencijai po operacijos nustatyti.

Kol mes nežinome, kaip demencijos riziką sušvelninti, medikai turėtų būti budrūs dėl ilgalaikio kognityvinių funkcijų pablogėjimo po operacijos. Nors operacijos paprastai yra neišvengiamos, tačiau nesant gyvybinių indikacijų pasirinkimą operuotis reikėtų pasverti kelis kartus.

Reikšmingi daugelis įvairių faktorių

Klaipėdos psichikos sveikatos centro vadovas gydytojas psichiatras Aleksandras Slatvickis atkreipia dėmesį į tai, jog atminties silpnėjimui ir demencijos vystymuisi įtakos gali turėti daugelis faktorių, ir kiekvienam žmogui jie gali būti skirtingi.

Pats jis sako susidūręs tik su pavieniais atvejais, kada žmogus skundėsi atminties susilpnėjimu po operacijos. Paprastai taip atsitinka žmonėms, sulaukusiems per 60 metų.

„Lemti atminties sutrikimus gali daugelis faktorių. Reikšmės gali turėti ir genetinis paveldimumas, ir galvos smegenų ligų anamnezės, neuroinfekcijos, kiti dalykai. Literatūroje aprašyti atvejai, kai žmonės patyrė sunkiausias galvos smegenų traumas, komą, bet pasekmių neturėjo. O kartais pasekmės lieka net po nedidelės traumos su trumpalaikiu sąmonės netekimu. Tad šių dalykų negali vienareikšmiškai vertinti“, - sakė jis.

Kai atminties sutrikimai pradeda trukdyti gyventi arba žmogaus užmaršumą ima pastebėti aplinkiniai, psichiatro manymu, laikas kreiptis į gydytoją.

Šaltinis

 Br J Psychiatry. 2014;204:188-193. Abstract