Onkologinių susirgimų diagnostikai ir gydymui kasmet skiriama vis daugiau lėšų

Onkologinių susirgimų ambulatoriniam gydymui 2011 m. skirta 17 proc. PSDF biudžeto išlaidų visiems ambulatoriniam gydymui skirtiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms. Centralizuotai perkamiems onkologinių ligų gydymui skirtiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms 2011 m. skirta du trečdaliai visų centralizuotai perkamiems vaistams numatytų lėšų. Siekiant užtikrinti ankstyvąją diagnostiką, Lietuvoje įgyvendinamos 4 prevencinės krūties, gimdos kaklelio, priešinės liaukos ir storosios žarnos vėžio programos. Per 147 milijonų litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama naudojama moderniai diagnostinei aparatūrai įsigyti, taip pat šio profilio gydymo įstaigoms renovuoti. 

Šiuo metu Lietuvoje mirties priežasčių struktūroje, panašiai kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, mirtingumas nuo navikinių susirgimų užima antrąją vietą. Todėl, pasak sveikatos apsaugos viceministrės Noros Ribokienės, šių susirgimų profilaktikai, ankstyvajai diagnostikai ir visaverčiam gydymui skiriamas ypatingas dėmesys. 

 „Norėčiau pabrėžti, kad  net ekonominės krizės sąlygomis PSDF lėšos, skiriamos onkologijai, nesumažėjo. Priešingai, vėžio prevencijos programoms vykdyti skirtos lėšos per pastaruosius metus nuolat augo ir 2011 m. sudarė 21 mln. litų“, – sako N. Ribokienė. Be to, pasak viceministrės, nuolat didėja ir PSDF lėšų dalis onkologijai skirtų vaistų centralizuotam  įsigijimui.

2011 m. onkologinių susirgimų ambulatoriniam gydymui išlaidos sudarė apie 105 mln. Lt, t.y. 17 proc. PSDF biudžeto išlaidų visiems ambulatoriniam gydymui skirtiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms. Šiuo metu onkologinių ligų gydymui yra kompensuojama 64 vaistų įsigijimo išlaidos. Iš jų 5 inovatyvūs, tačiau kartu ir ypač brangūs vaistai šių metų spalio 4 d. buvo įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, kurie anksčiau tik daliai pacientų buvo perkami centralizuotai ir šiuo metu gali būti išrašomi ambulatoriniam gydymui. Šie vaistai skirti ypatingai sunkioms onkologinėms ligoms gydyti – progresavusiam ir (arba) metastazavusiam inkstų vėžiui, lėtinei mieloleukemijai, ūminei limfoleukemijai ir adjuvantiniams virškinamojo trakto stromos piktybiniams navikams, funkciniams skrandžio, žarnyno, kasos endokrininiams bei neuroendokrininiams navikams gydyti.

2011 m. centralizuotai perkamiems onkologinių ligų gydymui skirtiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms skirta beveik 95 mln. litų. Tai sudaro beveik du trečdalius visų centralizuotai perkamiems vaistams skirtų lėšų. Šios lėšos sudaro galimybę pilnai tenkinti kai kurių onkologinių ligų gydymui reikalingų vaistų poreikį. Į centralizuotai perkamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašą įrašyti ir pažangiai terapijai skiriami itin brangūs, pagal griežtas indikacijas vartojami vaistiniai preparatai bei medicinos pagalbos priemonės, kurių daugelis pacientų patys nepajėgtų įpirkti.

Siekiant užtikrinti ankstyvąją diagnostiką, Lietuvoje įgyvendinamos 4 prevencinės krūties, gimdos kaklelio, priešinės liaukos ir storosios žarnos vėžio programos.

2011 m. šalyje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto finansuojamų prevencinių programų vykdymą teigiamai įvertino nepriklausomi ekspertai, kurie pripažino, kad gimdos kaklelio, krūties ir priešinės liaukos vėžio prevencinės programos yra efektyvios.

Programų efektyvumas buvo vertinamas pagal duomenis, sukauptus nuo programų vykdymo pradžios iki 2009 metų, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtintais analogiškų programų vykdymo principais, užsienio šalių patirtimi, programų efektyvumo vertinimo kriterijais ir sąnaudų efektyvumo analizės metodu. Ekspertai konstatavo, kad Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa nuo 2005 iki 2009 m. daugiau kaip 2,8 tūkst. atvejų padėjo išvengti ankstyvos mirties dėl gimdos kaklelio vėžio, sumažėjo išlaidos, susijusios su pacienčių guldymu į ligoninę dėl šios ligos. Pradėjus vykdyti gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinę programą, labai greitai pasikeitė sergamumo struktūra. Nuo 2007 m. stabiliai vyrauja vis dažniau išaiškinami gimdos kaklelio in situ atvejai, kurie yra visiškai pagydomi. 

Kol nebuvo įgyvendinama priešinės liaukos vėžio prevencijos programa, vykdoma nuo 2006 m., mirtingumas nuo šios ligos didėjo tiek bendrojoje vyrų grupėje, tiek tikslinėje 50–74 metų vyrų grupėje (šio amžiaus vyrai pagal programą tikrinami dėl vėžio): ši mirtingumo didėjimo tendencija bendrojoje vyrų grupėje buvo matoma iki 2006 metų, o tikslinėje vyrų grupėje – iki 2007 metų. Ekspertai konstatavo, kad 2008–2009 m. tiek bendrosios vyrų grupės, tiek 50–75 metų vyrų grupės mirtingumas pradėjo mažėti.

Nuo 2009 m. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa buvo vykdoma kaip pilotinis projektas Vilniaus ir Kauno apskrityse. 2011 m. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos vykdymas buvo praplėstas ir programa pradėta vykdyti ne tik Vilniaus ir Kauno, bet taip pat ir Klaipėdos bei Šiaulių apskrityse, atitinkamai jos vykdymui skiriant ir didesnį finansavimą.

Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programos finansavimas nuo programos vykdymo pradžios iki pastarųjų metų išaugo 4 kartus. 2011 m. šios programos finansavimui iš PSDF biudžeto buvo skirta 5,2 mln. Lt, 2012 m.  – 6,6 mln. litų.  2011 m. šioje programoje dalyvavo virš 76 757 moterų, t. y.  net 15 tūkst. daugiau nei 2010 metais.

Siekiant pagerinti ankstyvą krūties vėžio diagnostiką bei paslaugos prieinamumą, įvairios modernios įrangos įsigijo ne tik Respublikinio, bet ir Rajoninio lygio ligoninės pagal ES paramos priemonę „Ankstyva onkologinių susirgimų diagnostika ir visavertis gydymas“. Iš viso jai skirta daugiau kaip 147 milijonai litų. Šios priemonės tikslas – aprūpinti sveikatos priežiūros įstaigas šiuolaikiška aparatūra, leidžiančia diagnozuoti onkologines ligas ankstyvoje stadijoje ir efektyvinti šių susirgimų gydymą.

Sveikatos apsaugos ministerija