Onkologinių ligų diagnostika ir gydymas - ne visuomet prieinamas ir kokybiškas

Lietuvoje vėžio kontrolės priemonės vykdomos nuo 1993 m., tačiau gyventojų sveikatos rodikliai negerėja, o sergamumas piktybiniais navikais nuosekliai didėja. Piktybiniai navikai – dažniausia mirčių priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų. Valstybės kontrolė atliko auditą, kurio metu vertino, ar vėžio kontrolės priemonės vykdomos efektyviai.

„Įvertinus 2010-2012 m. laikotarpį, nustatyta, kad šalyje nesudarytos prielaidos teikti vienodai prieinamas ir kokybiškas onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo paslaugas. Be to, vėžio kontrolės priemonės nėra pakankamos“, – apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Audito metu nustatyta, kad nėra aiškiai reglamentuota diagnostikos ir gydymo bei kitų svarbių paslaugų teikimo pacientams seka, nenustatyta, kas, kada ir kokiu mastu turėtų teikti pagalbą sergantiems onkologinėmis ligomis. Todėl specializuotose onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo įstaigose suteikiamos ir tokios paslaugos, kurias pagal kompetenciją gali teikti rajonų ar regionų ligoninės, šeimos gydytojai. Dėl šios priežasties pacientų ištyrimas ir bendras paslaugų teikimo laikas specializuotose gydymo įstaigose ilgėja. Be to, nacionaliniu lygmeniu nenustatyti planinių onkologinių paslaugų prieinamumo rodikliai – per kiek laiko žmogus turėtų gauti gydytojų specialistų konsultacijas, dienos stacionaro, diagnostinių tyrimų ar kitas paslaugas. Kai kurių specialistų konsultacijų, tyrimų pacientams laukti tenka 2 mėn. ir ilgiau (urologo, chirurgo, dermatologo konsultacijų, instrumentinių tyrimų).

Šalies mastu taip pat nėra parengtų bendrų visoms gydymo įstaigoms taikytinų onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo metodikų, kurios yra pagrindas tinkamai diagnozuoti ir gydyti onkologines ligas visuose paslaugų teikimo etapuose. Dėl šios priežasties skirtingose gydymo įstaigose taikomi skirtingi onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo standartai. Kai kurios gydymo įstaigos (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė VšĮ Kauno klinikos, Vilniaus universiteto Onkologijos institutas) turi parengusios išsamias pagrindinių onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo metodikas, tačiau jų patirtimi nepasinaudojama.

Auditoriai konstatuoja, jog šalyje nėra atliekamas vertinimas, ar onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo paslaugos teikiamos kokybiškai ir kokiu mastu taikomi efektyviausi diagnostikos ir gydymo metodai (pavyzdžiui, šiuolaikinis radikalus piktybinių navikų gydymas radioterapija, sutaptinis gydymas). Taip pat nevertinama ir kokius rezultatus duoda suteiktos paslaugos (pavyzdžiui, kokie tam tikrų ligų radikalaus gydymo rezultatai, koks atkryčių, komplikacijų skaičius).

Nesudarytos prielaidos tinkamai vertinti ir prognozuoti onkologinių ligų situaciją šalyje – nėra informacinės sistemos, kurioje būtų kaupiami išsamūs duomenys apie onkologines ligas ir jomis sergančius asmenis (pavyzdžiui, nekaupiami duomenys apie onkologinės ligos stadijas, taikytą gydymą, jo rezultatus), nepaskirta įstaiga, atsakinga už šių duomenų stebėseną. Nuo 2011 m. nepatvirtinta nauja Vėžio kontrolės programa, nenustatyti nacionaliniai vėžio kontrolės tikslai ir priemonės jiems pasiekti, o tik vykdomos keturios tęstinės atrankinio gyventojų sveikatos tikrinimo programos: gimdos kaklelio vėžio prevencijos, krūties, priešinės liaukos ir storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos.

Valstybės kontrolė Sveikatos apsaugos ministerijai pateikė rekomendacijas, padėsiančias užtikrinti onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybę ir gerinti jų prieinamumą, tinkamai vertinti ir prognozuoti onkologinių ligų situaciją šalyje bei vykdyti jų kontrolę. Dalį problemų Sveikatos apsaugos ministerija ėmėsi spręsti jau audito metu, šie pokyčiai yra nurodyti audito ataskaitoje.

Valstybinio audito ataskaita: Kaip vykdoma onkologinė sveikatos priežiūra

Valstybės kontrolė