Karštos dienos: daugiau skysčių ir įsiklausyti į organizmą

Ilgai laukta šiluma džiugina gyventojus, tačiau mėgaujantis vasaros malonumais medikai ragina nepamirštant rūpintis ir savo sveikata. Ypač atsargiems patariama būti, kurių organizmas netoleruoja karščio. Medikai pastebi, jog mūsų žmonės nelinkę tausoti savo sveikatos ir per karščius ne tik kaitinasi saulėje, bet ir per mažai vartoja skysčių, o tai dažniausiai ir sukelia negalavimų. 

Ypač pavojinga dehidratacija

Respublikinės Šiaulių ligoninės Nefrologijos-toksikologijos skyriaus gydytojas nefrologas Marius Bardauskas pastebi, kad žmonės vasarą dažnai išgeria per mažą kiekį skysčių. Netekus 20 procentų organizmo skysčių, pasiekiama mirtina žmogui riba. Troškulys, burnos džiūvimas, galvos svaigimas, padidėjęs širdies plakimas, silpnumas, drebulys, net sąmonės sutrikimas – tai jau dehidratacijos požymiai, rodantys, kad organizme vystosi skysčių deficitas.

Kai dehidratacijos lygis dar padidėja, žmogus gali tapti ir nesąmoningas. Svarbu žinoti, kada jau reikia papildyti skysčių kiekį organizme.

„Sveikam žmogui per daug skysčių niekada nebus, jis moka kontroliuoti savo veiklą ir tinkamai paskirstyti perteklių“, – sako gydytojas nefrologas M. Bardauskas.

Karštomis dienomis labai svarbus skysčių balansas, tad patariama gerti vandenį reguliariai, nelaukiant, kol pasijus troškulys.

Ligoninėje dėl dehidratacijos dažniausiai gydomi žmonės, patekę dėl viduriavimo, sergantys cukriniu diabetu, po insulto, paūmėjus inkstų nepakankamumui. Nepakankamas suvartotų skysčių kiekis ypač pavojingas sergantiems lėtinėmis ligomis: inkstų, širdies, plaučių ligomis, cukriniu diabetu ar kt.

Sveikiems žmonėms dehidratacija gresia, kai per mažai geria skysčių arba karštą dieną vandenį keičia kava, saldžiaisiais gėrimais, alumi, net spirituotais gėrimais, kurie ne tik nepapildo organizmo trūkstamų skysčių kiekiu, bet dar ir stipriai dehidratuoja. Ypač cukrus ir kofeinas skatina skysčių išsiskyrimą.

„Rinkitės mineralinį vandenį, nes karštyje organizmas su prakaitu praranda mineralus“, – pataria gydytojas nefrologas M. Bardauskas.

Organizmas papildomas skysčiais ir valgant sriubą, daržoves bei vaisius, tačiau medikai labiausiai rekomenduoja gerti natūralų negazuotą mineralinį vandenį.

Karštą vasaros dieną suaugęs žmogus per parą turi išgerti mažiausiai 2–2,5 litro vandens. Aktyviai leidžiant laiką, sportuojant ar einant į žygius, dar padidėja skysčių netekimas prakaituojant, tad, pasak gydytojo, skysčių išgerti reikėtų dar daugiau.

Patariama įsiklausyti į savo organizmą

Gydytojas nefrologas pastebi, jog dažnai medikų pagalbos prireikia dirbantiems lauke arba aktyviai poilsiaujantiems žmonėms, kurie nemoka elgtis karštyje. Patariama elgtis kaip karštoje pirtyje, kur geriama daug vandens ir mažai judama.

Tinkama apranga taip pat apsaugo ne tik nuo tiesioginių saulės spindulių, bet ir padeda išvengti dehidratacijos. Patariama dėvėti šviesius drabužius, nes šviesios spalvos atspindi saulės spindulius. Einant į lauką svarbu nepamiršti galvos apdangalo. Kepurė ar skrybėlė saugo nuo saulės smūgio.

Dirbantiems lauke patariama planuoti sunkius darbus ir imtis jų anksti ryte arba vakare. Svarbu daryti dažnesnes pertraukas, dažniau pailsėkite pavėsyje arba vėsioje patalpoje. Medikas pastebi, jog vyresni žmonės jau moka saugoti savo sveikatą, dažniausiai jie keliasi anksti ryte ir tada dirba lauke, o per karščius laiką leidžia vėsiose patalpose.

Dirbantiems patalpoje svarbu vėdinti darbo patalpas, mažinti fizinį krūvį. Poilsiaujantiems patariama kuo ilgiau būti šešėlyje, ypač vidurdienį vengti tiesioginių saulės spindulių.

O svarbiausia – stebėti savo savijautą, įsiklausyti į organizmo siunčiamus signalus. Pasak gydytojo M. Bardausko, galvos skausmas ar svaigimas įspėja apie pavojų sveikatai, todėl medikas pataria klausyti organizmo skleidžiamų signalų ir žinoti savo galimybes – kas vienam tinka, kitam gali būti net ir labai pavojinga.