Omega-3 gali pagerinti rūkalių arterijų būseną
Tabaką rūkantys asmenys, kurie šiuo žalingu įpročiu neišvengiamai didina širdies ligų tikimybę, gali turėti naudos iš omega-3 polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, rodo Graikijoje atliktas tyrimas.
Neabejotinai geriausias patarimas yra nustoti rūkyti, tačiau tiems, kas to nesugeba padaryti, kasdien vartojama omega-3 rūgštis gali pagerinti kraujagyslių vidinių sienelių elastingumą, teigiama tyrimo išvadose, kurias paskelbė „International Journal of Cardiology“.
„Omega-3 polinesočiųjų riebiųjų rūgščių vartojimas pagerino sveikų rūkalių endotelio funkciją ir arterijų sistemos elastines savybes, o kartu – ir priešuždegiminį poveikį“, - teigia Atėnų universiteto medicinos mokyklos mokslininkai.
Pasak jų, omega-3 polinesočiųjų riebiųjų rūgščių poveikis endoteliui (kraujagyslių vidiniam viensluoksniam audiniui) ir jo suaktyvinimas yra naujai pastebėtas omega-3 veikimo mechanizmas, kurį reikia toliau tirti.
Iki šiol polinesočiųjų riebiųjų rūgščių vartojimas buvo siejamas su kraujo lipidų kiekio ir trombozės tikimybės mažėjimu, pagerėjusiais kraujospūdžiu, širdies ritmu ir kraujagyslių funkcijomis.
Graikų mokslininkų atsitiktinių imčių kontroliuojamame tyrime dalyvavo 20 sveikų rūkalių. Pusė jų 12 savaičių vartojo placebą, o kita pusė – kasdien po 2 gramus omega-3. Su šiais papildais tiriamieji kasdien gaudavo omega-3 sudėtyje esančių 0,92 gramo eikozapenteno riebalų rūgšties (EPR) ir 0,76 gramo dokozahekseno riebalų rūgšties (DHR).
Po to buvo padaryta 4 savaičių pertrauka, o po jos tiriamųjų grupės buvo sukeistos, praneša nutraingredients.com.
Palyginti su placebo grupe, omega-3 papildų vartojimas buvo siejamas su žymiu tiriamųjų būsenos iki surūkant cigaretę pagerėjimu – didesniu kraujagyslių atsipalaidavimu ir mažesniu pulso dažniu.
Nenuostabu, kad surūkius cigaretę šie širdies veiklos faktoriai žymiai pablogėdavo, tačiau nustatyta, kad omega-3 papildai sušvelnino šią rūkymo sukeltą žalą, teigiama tyrimo išvadose.
Be to, nustatyta, kad omega-3 rūgštį vartojusiųjų tiriamųjų uždegimo aktyvumo rodikliai TNF-alfa ir IL-6 pagerėjo.
Mokslininkai daro išvadą, kad omega-3 polinesočiųjų riebiųjų rūgščių poveikis greičiausiai yra ne vienalypis, o sukuria daugialypių sudėtingų mechanizmų, kurie apima veikimą prieš uždegimus ir aterosklerozę, sinergiją.
Pagrindiniai su mastu gaunamų omega-3 riebalų šaltiniai yra riebi jūros žuvis (Atlanto silkė, skumbrė, lašiša), taip pat kaimiški kiaušiniai, mėsa, kai kurių rūšių aliejus ir riešutai, šparaginės pupelės, petražolės, krapai, kalendra.
Europos Sąjungoje šių rūgščių rekomenduojamos paros normos nėra nustatytos. Specialistai mano, kad per parą žmogui reikia gauti apie 1–2,5 gramo omega-3 riebalų rūgščių.
vlmedicina.lt
Susiję straipsniai
