Nutukimas, lėtinės ligos ir patyčios – dažna vaikų problema(2)

Liepos mėnesio pradžioje metiniame moksliniame susitikime, surengtame Bristolio universitete (Didžiojoje Britanijoje),  buvo nagrinėjama devynmečių antsvorio bei nutukimo problema ir sąsaja su lėtinėmis ligomis ir patyčiomis. Vaikų nutukimas - didelis iššūkis asmeniui, šeimai ir visuomenei.

 Svorio problemos ir vaikų nutukimo problema per pastaruosius kelis dešimtmečius Europoje gerokai išaugo. Kartu su šia problema padaugėjo ir fizinių bei psichinių pasekmių, susijusių su nutukimu.

Susitikime buvo pristatytas tyrimas, kuriame dalyvavo 8568 devynmečiai ir jų tėvai. Tyrimas parodė, kad nutukimo problema buvo dažnesnė tarp mergaičių. Tačiau berniukams buvo didesnė tikimybė susidurti su lėtinėmis ligomis. Taip pat nutukimo antsvorio problemą turintys vaikai dažniau tapdavo patyčių aukomis. Tokie duomenys buvo gauti vaikams pildant klausimynus mokykloje ir kartu su tėvais namuose. Tyrimo išvadose teigiama, kad šeimos gydytojai turėtų rasti būdą, kaip paskatinti tėvelius atidžiau rūpintis vaiko svoriu ne tik dėl estetinių priežasčių, bet ir dėl jo sveikatos. Nes vien nutukimas, kaip rizikos veiksnys, gali turėti įtakos širdies bei kraujagyslių ligoms, medžiagų apykaitos sutrikimui, raumenų ir skeleto sutrikusiam vystymuisi, kai kuriems vėžiniams susirgimams bei ankstyvai mirčiai, - apie konferencijoje dėstytas problemas praneša „Medical News Today“.

Daugiausia svorio problemų turi vyresnių klasių moksleiviai

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro (VSB) specialistai kiekvienais metais analizuoja vaiko sveikatos pažymėjimų, pristatomų į bendrojo lavinimo įstaigas mokslo metų pradžioje, duomenis. 2010-2011 mokslo metų duomenų analizė parodė, jog antsvorio ir nutukimų problemų daugiausia turi 9-12 klasių mokiniai (antsvorio – 284, arba 5,8 proc., ir nutukimo – 98, arba 2 proc. pasitikrinusių mokinių). Antsvorio problemų daugiau turi berniukai, o nutukimo problema kamuoja tiek berniukus, tiek mergaites vienodai.

2009-2010 mokslo metų duomenys buvo panašūs, vadinasi, situacija kol kas nesikeičia.

„Analizuodami  duomenis, pastebime, jog yra sąsajų tarp svorio problemų ir kraujotakos sistemos ligų bei sutrikimų. Duomenys parodė, jog kraujotakos sistemos ligos užima trečiąją vietą tarp Klaipėdos miesto bendrojo lavinimo mokinių pagal organų sistemų ir sutrikimų dažnumą. Iš 1000 mokinių serga kraujotakos sistemos ligomis ar turi sutrikimų 148,7 mokinio. Daugiausia šios sistemos sutrikimų diagnozuota tarp 9-12 klasių mokinių (23,4 proc. pasitikrinusių mokinių)“, - „Vakarų Lietuvos medicinai“  pasakojo VSB l. e. p. direktorė Ineta Pačiauskaitė.

Valgo bet ką

Taip pat Klaipėdos miesto VSB, bendradarbiaudamas su Higienos institutu, 2010 metų spalio – lapkričio mėnesiais atliko mokinių mitybos tyrimą. Šio tyrimo metu buvo įvertinti mokinių mitybos ypatumai, nustatytas mokinių sveikos mitybos žinių poreikis. Tyrimas parodė, jog mokinių mityba yra nepakankamai racionali: tik 42 proc. mokinių kasdien vartoja vaisius bei šviežias daržoves; pieno produktus kasdien vartoja 42,6 proc. mokinių; 31,8 proc. kasdien geria gazuotus saldžius gėrimus; saldumynus kasdien valgo 26,2 proc. mokinių; užkandžius kasdien perka 10,2 proc. mokinių.

I. Pačiauskaitė teigė, jog tyrimo rezultatai padeda planuojant sveikatingumo programas ir numatant sveikatos specialistų veiklos kryptis, toliau ieškant racionalių ir efektyvių būdų mokinių mitybos gerinimui. Pavyzdžiui, tyrimas parodė, jog ne visi moksleiviai spėja pavalgyti per pietų pertrauką, todėl buvo nuspręsta siūlyti inicijuoti pietų pertraukos pailginimą mokyklose.

Vykdomų programų nepakanka

Gavę tyrimo rezultatus, Klaipėdos miesto VSB specialistai, bendradarbiaudami su prekybos centru „Rimi“, kuris parėmė įstaigą  metodinėmis vaizdinėmis priemonėmis, vykdė projektą, skirtą mokinių žinių apie sveiką mitybą gerinimui.  Specialistai skaitė paskaitas Klaipėdos miesto bendrojo lavinimo mokyklų 1-4 klasių mokiniams apie sveikos mitybos principus, režimą, aiškino sveikos mitybos piramidę.

„Kad pradėtų keistis mokinių mitybos įpročiai ir nutukimų bei antsvorio problemos nebeliktų, nepakanka vien suteikiamos informacijos mokykloje. Vaiką turi supti aplinka, kurioje jis turėtų sąlygas ir galėtų valgyti sveiką maistą tinkamu režimu: namai, darželis, mokykla. Nepakanka ir vykdomų programų,  kurių metu vaikai darželiuose ir mokyklose gali nemokamai gauti vaisių, daržovių bei pieno produktų. Apie sveikos mitybos svarbą tėvams informaciją turi teikti tiek bendrosios praktikos gydytojai, tiek visuomenės sveikatos specialistai. Vaikas ir namuose turi matyti tėvų pavyzdį, gyventi aplinkoje, kurioje būtų skatinami sveikos mitybos įpročiai“, - savo nuomonę išsakė I. Pačiauskaitė.

vlmedicina.lt