Nustatyti faktoriai, padidinantys pagalbinio apvaisinimo sėkmę

Dirbtinė inseminacija, dar vadinama intrauterinine inseminacija (IUI), yra vienas iš pagalbinio apvaisinimo būdų.

Reklama

Procedūros metu partnerio arba donoro sperma vaisinguoju periodu įleidžiama tiesiogiai į moters gimdą. Tokiu būdu siekiama, kad kuo didesnis spermatozoidų kiekis be kliūčių pasiektų kiaušintakius ir jame esančią lytinę ląstelę - kiaušialąstę, o apvaisinimas būtų sėkmingas.

Nors procedūra yra gana paprasta, pigi ir, esant indikacijoms, plačiai taikoma, ji yra mažiau efektyvi už kitus kompleksinius nevaisingumo gydymo metodus. Todėl ieškoma būdų, kaip padidinti pastojimo galimybes, naudojant šį metodą.

Iki šiol buvo manoma, kad viena iš priežasčių, trukdančių sėkmingai pastoti IUI metu, yra po procedūros pasireiškiantys gimdos raumenų susitraukimai.

Žurnale „Fertility and Sterility“ buvo paviešinta nauja studija, kurios rezultatai griauna šią nuostatą. Nauji tyrimai parodė, kad, priešingai, didėjant gimdos kontrakcijų skaičiui per minutę, pastojama daug dažniau.

IUI efektyvumas buvo tiesiogiai proporcingas inseminacijos laikui, nes skiriant procedūrą ovuliacijos dieną apvaisinimo galimybės buvo didesnės.

Įtakos turėjo ir kiti faktoriai: motinos amžius, folikulų skaičius, spermos kokybė, kuriuos susumavus IUI 15-20 proc. atvejų buvo sėkmingi naudojant partnerio spermą ir 25 proc. - donoro spermą.

Panaudojus tyrimo duomenis, bus galima pagerinti plačiai naudojamo IUI metodo efektyvumą gydant nevaisingumą.

Plačiau:

Influence of follicle rupture and uterine contractions on intrauterine in semination outcome: a new predictive model, Manuel Fernández, et al., Fertility and Sterility, published online 17 July 2014, abstract. Plataforma SINC newsrelease, accessed 28 November 2014 via Alpha Galileo.