Nustatytas trichineliozės atvejis Širvintų rajone

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje ištyrus vilniečio pristatytos kiaulės skerdienos mėginį, nustatyta trichineliozė. Apie atvejį informuotas Vilniaus visuomenės sveikatos centras.

Kadangi užsikrėtusi kiaulė buvo užauginta Širvintų rajono Juodiškių kaime gyvenančio ūkininko ūkyje, Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai nedelsiant pradėjo tyrimą dėl tikėtino trichineliozės židinio. Tyrimo metu nustatyta, kad  namuose „savo reikmėms“ paskersto gyvūno mėsa nebuvo tirta dėl trichineliozės, o ūkyje šiuo metu auginamos dar kelios kiaulės. Visą kiaulės skerdieną įsigijusi vilniečių šeima dalį mėsos jau buvo suvartojusi, likusi mėsa – užšaldyta. Visiems šeimos nariams šiuo metu taikomas profilaktinis gydymas.

Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimu, Juodiškių kaimo ūkiui pritaikyti apribojimai, nurodytos būtinos sąlygos apsisaugoti nuo tolesnio trichineliozės išplitimo. Ūkyje uždrausta nekontroliuojamai disponuoti ūkiniais gyvuliais, nurodyta užkrėstą kiaulieną sunaikinti šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo įmonėje.

„Žmonių trichineliozė Lietuvoje plinta per užkrėstą trichinelėmis kiaulieną ir šernieną. Remiantis statistikos duomenimis, daugiau nei 50% susirgimų įvyksta dėl namų ūkyje užaugintų užkrėstų kiaulių mėsos, kuri nepatikrinama dėl trichineliozės. Dažnai, ypač prieš šventes, tokia skerdiena padalinama giminėms, pavaišinami draugai ar kaimynai. Žmonės šia parazitine liga užsikrečia vartodami šaltai rūkytus mėsos gaminius ar nepakankamai termiškai apdorotą užsikrėtusių gyvūnų mėsą“, – teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjo pavaduotojas Gintautas Čereška.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena gyventojams, kurie augina ir namuose skerdžia kiaules, jog dėl trichineliozės būtina ištirti kiekvieną skerdžiamą kiaulę. Tyrimus dėl trichineliozės atlieka Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorija Vilniuje, jos padaliniai Panevėžyje, Šiauliuose ir Kaune, teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei privatūs veterinarijos

Ką reikėtų daryti norint išvengti užsikrėtimo trichinelioze?

Svarbiausia tikrinti užaugintų kiaulių ar sumedžiotų šernų skerdieną dėl trichineliozės. Reikia nupjauti gabaliuką (apie 100 gramų) raumenų (geriausiai diafragmos, liežuvio, tarpšonkaulinių raumenų) ir nunešti į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją. Tik gavus neigiamą atsakymą galima vartoti mėsą maistui.

Nereikia bijoti pirkti mėsą parduotuvėse ar turgavietėse, visa čia prekiaujama mėsa yra patikrinta dėl trichineliozės. Tačiau nepirkite nelegaliai pardavinėjamos mėsos, nesusigundykite pigesne mėsa. Kilus įtarimui, paprašykit, kad jums parodytų mėsos lydinčiuosius dokumentus. Visi gyvuliai, kurių mėsa yra tiekiama į rinką turi būti paskersti patvirtintose skerdyklose, kuriose mėsa yra tikrinama dėl trichineliozės, o skerdienos antspauduojamos sveikumo ženklu.

Svarbu ir mėsos paruošimo būdas. Mažiau pavojinga yra valgyti troškintą ar virtą mėsą. 250 gramų dydžio mėsos gabaliukus reikia virti 1–1,5 valandos. Aukštoje temperatūroje trichinelės žūna gana greitai, jei karštis jas paveikia tiesiogiai. Kai patiekalams ruošti naudojami dideli mėsos gabalai, juose esančios lervos nepakankamai paveikiamos temperatūros ir gabalo viduje lieka gyvybingos. Taip pat trichinelės išlieka gyvybingos, jei mėsa rūkoma, sūdoma ir panašiai. Žaliai ir virtai mėsai reikia naudoti atskiras pjaustymo lenteles, po žalios mėsos malimo mėsmalę gerai išplauti, nuplikyti karštu vandeniu ir tik tada naudoti kitų produktų malimui.

Graužikai yra pagrindiniai trichineliozės platintojai gamtoje, todėl būtina ūkiuose naikinti graužikus.

Kiaules gali užkrėsti ir medžiotojai, kai jie laukinių gyvūnų mėsa šeria savo kiaules. Todėl griežtai draudžiama kiaules šerti žaliomis medžioklės laimikių atliekomis, kurios gali būti užkrėstos trichinelėmis.

Kritusių laukinių plėšrūnų, graužikų, valkataujančių šunų ir kačių lavonus reikia sudeginti arba giliai užkasti, kad jų nesuėstų kiaulės ar laukiniai gyvūnai.

Tvarkant sumedžiotus žvėris maistui nenaudojamos dorojimo atliekos turi būti sumetamos į sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų dorojimo atliekų duobę. 

vlmedicina.lt