Nusipelniusiai gydytojai Irenai Rimšaitei atminti

                     Ir nubėgo dienos, stirnom pabaidytom

                     Į rūkų bedugnes, į gilias marias,

                     Iš kur nieks negrįžta jau nė vieną rytą,

                     Iš kur,kai išeisim,nebegrįšim mes. (F. Kirša)

Balandžio 3 dieną buvo užverstas paskutinis įžymios medikės, LR nusipelniusios gydytojos Irenos Teklės Rimšaitės gyvenimo puslapis. Tai buvo žmogus, iki paskutinių dienų širdyje nešęs vilties ir džiaugsmo žinią.

Irena gimė 1923 metų rugsėjo 23 dieną Laižuvos miestelyje, Mažeikių rajone. Mokėsi Noreikių (Rokiškio r.) pradinėje mokykloje, Rokiškio J. Tumo-Vaižganto bei Joniškio gimnazijose. 1944 metais įstojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą.

Baigusi studijas 1949 metais atvyko į Klaipėdą ir pradėjo dirbti Vytauto Didžiojo gimnazijoje gydytoja. Miesto valdžia pastebėjo jaunos medikės darbštumą, pareigingumą, aštrų protą, vadybinius sugebėjimus ir paskyrė dirbti Klaipėdos miesto greitosios medicinos pagalbos vyriausiąja gydytoja,o 1965 metais - Klaipėdos miesto Vykdomojo komiteto Sveikatos skyriaus vedėja.

Šios legendinės gydytojos, kolegų vadintos generole arba geležine ledi, pastangomis per 14 Sveikatos skyriui vadovavimo metų Klaipėdos mieste iškilo naujos medicinos įstaigos: Kūdikių namai (1971 m.), Kosmetologijos gydykla (1974 m.), Klaipėdos miesto ligoninė (1976 m.), Stomatologijos poliklinika (1977 m.), Psichoneurologijos dispanserio terapinės dirbtuvės (1978 m.), Suaugusiųjų ir vaikų poliklinika (1979 m.).

1979-2000 metais Irena Teklė Rimšaitė dirbo Klaipėdos vaikų tuberkuliozės ligoninės „Smiltelė“ vyriausiąja gydytoja. Būdama 77 metų išėjo į užtarnautą poilsį.

Be savo pagrindinių vadybininkės pareigų, Irena neapleido ir gydytojos darbo. 1951-2000 metais ji dirbo Klaipėdos Psichoneurologijos dispanseryje gydytoja rentgenologe.

Irenos Rimšaitės nuveikti darbai neliko nepastebėti. Ji buvo apdovanota Garbės ženklo ordinais (1970 m., 1977 m.), LR Vyriausybės, LR  sveikatos apsaugos  ministro, Klaipėdos miesto Vykdomojo komiteto padėkos bei garbės raštais. 1974 metais jai buvo suteiktas nusipelniusios gydytojos vardas.

Gydytoja daug laiko skyrė ir visuomeninei veiklai. Įsteigė Medicinos darbuotojų klubą bei aktyviai dalyvavo jo veikloje. 1963-1965 metais ji buvo Klaipėdos medicinos darbuotojų profsąjungos pirmininkė, 1949-1990 metais - Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus draugijos pirmininke, o 1990-2000 metais, būdama Klaipėdos m. sveikatos ir gailestingumo fondo pirmininke, rūpinosi vienišų senelių maitinimu. Atgimimo laikotarpiu gydytoja aktyviai rėmė Sąjūdžio judėjimą.

Tai tik biografijos faktai, o už jų žmogus, gražiausius savo gyvenimo metus atidavęs darbui.

Paklausta, kur slypi jos darbo sėkmė, atsakydavo: „Aš labai mylėjau žmones, stengiausi jiems padėti, jaučiau atsakomybę už sveikatos įstaigų darbą ir jų teikiamą sveikatos paslaugų kokybę."

Irena turėjo daug idėjų, atkakliai siekė jas įgyvendinti, nebijodama kategoriškų sprendimų. Buvo tvirta, reikli, bet kartu nuoširdi, paprasta, draugiška, kasdieniniams žodžiams ir darbams sugebėjo suteikti vidinio gerumo ir prasmingumo. Ne vienas galėjome iš jos pasisemti energijos, optimizmo ir stiprybės.

Nenueis užmarštin jos prasmingi darbai, nesavanaudiška meilė žmonėms ir kilni širdis, nes jos gyvenimas buvo tarsi ,,amžinybės miniatiūra..."

Plačiau apie I. Rimšaitės gyvenimą - 2013 metų interviu.