Kaunas – pirmasis iš Baltijos šalių miestų, kuriame kelio endoprotezavimus gali atlikti chirurgas, padedamas roboto. Naujoji sistema padeda chirurgui tiksliai suplanuoti implantų padėtį bei pjūvius, todėl pacientai po operacijos gali kur kas greičiau sugrįžti į įprastą ritmą.
Operacijos padedant robotui įgauna pagreitį visame pasaulyje. Jungtinė Karalystė planuoja iki 2035 m. kasmet 500 tūkst. pacientų atlikti operacijas, naudodama robotines sistemas, o JAV pirmą kartą šalies istorijoje pasitelkiant robotą atliktas širdies persodinimas. Lietuva neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų ir tapo pirmąja Baltijos šalimi, kurioje gyventojams kelio endoprotezavimo operacijas galės atlikti chirurgas su roboto pagalba. Tokia naujovė ypač skirta žmonėms, kenčiantiems nuo kelio artrozės, turintiems kelio deformacijas ar nusidėvėjusį sąnarį, kadangi robotinė sistema padeda preciziškai atkurti sąnario funkcijas. Šiuo metu Kauno pirmaujanti privati chirurgijos klinika Baltijos šalyse plastinės, ortopedijos, bendrosios chirurgijos srityse „Nordclinic“ yra vienintelė įstaiga, taikanti šią naujovę operacijų metu.
„ROSA® Knee System“ padeda chirurgui tiksliai suplanuoti implantų padėtį dar prieš atliekant kaulo pjūvius ir užtikrinti minkštųjų audinių balansą, dėl kurio pagerėja kelio sąnario biomechanika bei funkcija po operacijos. Pasitelkdamas sistemą, chirurgas gali atlikti submilimetrinio tikslumo pjūvius ir tikslų implanto išdėstymą, pasiekdamas idealią kelio ašį. Dėl to implantas mažiau dėvisi ir rečiau pasitaiko komplikacijos.
Įmonės UAB „Biomedika“, Lietuvoje pristačiusios robotinę sistemą, specialistas Kristupas Žegunis teigia, kad sistema sukurta chirurgų ir chirurgams, o jos pritaikymas praktikoje – intuityvus ir greitai įvaldomas.
„Robotas leidžia chirurgui išlaikyti įprastą operacijos eigą ir taikyti jau žinomus metodus. Kadangi sistema yra chirurginis instrumentas, mažėja kitų operacinių priemonių poreikis, – papildo K. Žegunis. – Šios sistemos pritaikymo galimybės ateityje plėsis – šiuo metu vystoma robotika klubo bei peties sąnario operacijoms.“
Be to, siekdami užtikrinti sklandų naudojimąsi sistema, klinikos chirurgai dalyvavo mokymuose Slovakijoje, kur galėjo dalintis patirtimi ir stebėti, kaip sistema veikia realioje klinikinėje aplinkoje.
Robotas chirurgo nepakeis
Klinikos suaugusiųjų ortopedas–traumatologas prof. dr. Šarūnas Tarasevičius atkreipia dėmesį, kad šios robotinės technologijos tikslas – suteikti visokeriopą pagalbą chirurgui operacijos metu. Vis dėlto, robotas sprendimų savarankiškai nepriima, o visiška operacijos eigos kontrolė priklauso žmogui.
„Robotas veikia kaip GPS sistema: jis patikslina, pateikia matavimus ir koordinates. Chirurgas yra tas, kuris priima kiekvieną sprendimą ir koordinuoja kiekvieną žingsnį. Be to, sistema aktyviai dalyvauja pjūvio etapuose, bet ne visos operacijos metu. Roboto pagalbos prireikia, siekiant ypatingo tikslumo, kadangi tai – instrumentas chirurgui“, – sako prof. dr. Š. Tarasevičius.
Dažniausiai pacientai baiminasi, ar operacija su roboto pagalba yra saugi. Visgi ortopedas–traumatologas nori nuraminti: robotas nesuklys, o priešingai – padės sumažinti žmogiškųjų klaidų tikimybę.
„Paciento sveikata ir saugumas yra prioritetas. Prieš kiekvieną operaciją atliekama sistemos diagnostika. Be to, prireikus, sistemą galima perjungti į instrumento padėtį ir operaciją tęsti įprastu būdu. Robotas niekada neveikia savavališkai“, – tikina chirurgas.
Po operacijos – atgal į gyvenimo ritmą
Prieš operaciją pacientui atliekama kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tyrimas, po kurio sukuriamas 3D kelio modelis. Taip pat sudaromas individualus operacijos planas, numatomas implanto dydis, padėtis ir ašies korekcija. Operacijos metu sistema padeda kontroliuoti veiksmų eiga, stebėdama kelio padėtį realiu laiku. Implantavus kelio sąnario (šlaunikaulio, blauzdikaulio ar, prireikus, girnelės) dalį, patikrinamas kelio stabilumas, balansas bei judrumas.
Žmonės, kuriems kelio endoprotezavimas atliekamas robotinės sistemos pagalba, įprastai atsistato sparčiau ir jaučia mažiau skausmo po operacijos, kadangi audiniai ne taip pažeidžiami. Pacientai jau 1–3 dieną po operacijos gali vykti namo, o vairuoti – po 2 savaičių. Be to, trumpėja ir reabilitacijos laikas, o pacientas į įprastą gyvenimo ritmą gali grįžti per 3–4 savaites.