Nori tapti optimistu — sportuok

Priversti save sportuoti, kai galima dienų dienas praleisti sėdint prie kompiuterio, dvidešimt pirmo amžiaus jaunimui tampa vis sudėtingiau. Sportuoti jiems nepatinka, reikia eikvoti jėgas ir varginti kūną. Po sunkios treniruotės jie jaučiasi išsunkti, todėl paprasčiausiai tingi kuo nors užsiimti. Atrodo, jog sportas tėra viena didelė kančia, kurią ištverti sunku, o ir teigiamų emocijų, jei nesi pats gabiausias, jis neteikia. Taip manantys ir sporto salę į minkštą krėslą bevielio interneto zonoje iškeičiantys paaugliai, turbūt, nustebs sužinoję, jog sportinė veikla kaip tik skatina optimizmą ir pozityvias mintis.

Lietuvos sporto universitete (LSU) atlikto tyrimo išvados parodė, jog sportuojantis jaunimas pasižymi didesne vidine darna ir ryškesniu optimizmu nei nesportuojantysjų bendraamžiai. Šiuo tyrimu buvo siekiama nustatyti vidurinio mokyklinio amžiaus sportuojančių ir nesportuojančių mokinių vidinės darnos ir optimizmo ypatumus. Surinkti duomenys atskleidė, kad sportinė veikla teigiamai veikia emocijas, o sportuojantys mokiniai rečiau patiria emocinių ir elgesio problemų.

Tyrimo apklausoje dalyvavo 342 mokiniai, besimokantys 8–9 klasėje. Iš jų daugiau nei pusė - 178 — nesportuojantys, kurie lankė tik kūno kultūros pamokas mokykloje, ir 164 –be kūno kultūros pamokų dar lankantys sporto mokyklas ar sporto būrelius. Mokiniams buvo pateiktos anketos su 3 klausimais ir 56 teiginiais, kuriuos įvertinę pagal savo optimistinio mąstymo lygį, jie pateikė atsakymus ir pritarė arba paprieštaravo teiginiams.

50 proc. apklausoje dalyvavusių sportuojančių paauglių pasižymėjo stipria vidine darna, o silpna buvo nustatyta tik 11,59 proc. mokinių. Lyginant šiuos duomenis su nesportuojančio jaunimo grupės rezultatais, aktyvios fizinės veiklos įtaka – akivaizdžiai teigiama, stipri vidinė darna tarp nesportuojančiųjų nustatyta 35,96 proc., o silpna – 15,16 proc. jaunimo. Tyrimo metu taip pat atskleista, kad sportuojantys mokiniai pasižymi aukštesniu optimizmo lygiu.

Vienas iš tyrimo rengėjų, LSU Sveikatos, fizinio ir socialinio ugdymo katedros vedėjas, profesorius Romualdas Malinauskas teigia, kad šiame darbe vidinė darna buvo apibrėžiama kaip globali žmogaus gyvenimo orientacija, kuriai būdingas aiškumo jausmas, gebėjimas kontroliuoti situaciją ir prasmingumo pojūtis. „Asmuo, kuriam būdinga vidinė darna, lengviau išgyvena stresines situacijas“, – aiškina profesorius.

Optimizmas čia buvo vertinamas kaip polinkis pastebėti teigiamas gyvenimo puses, pozityviai vertinti realybę. Toks mąstymo būdas suteikia žmogui pasitikėjimo bei jėgų.

Kitas tyrimo rengėjas, LSU docentas Šarūnas Šniras pabrėžia, jog tirtoji vidurinio mokyklinio amžiaus (paauglystės amžiaus) mokinių grupė yra unikali. Jai būdingas socialinis, psichologinis ir fiziologinis asmenybės aktyvumo vystymasis, todėl šis amžiaus tarpsnis ir reikalauja atidaus tyrimo sportinės veiklos kontekste. „Sportinė veikla teigiamai veikia psichiką. Ilgalaikių tyrimų rezultatai rodo, kad reguliariai sportuojantiems paaugliams labiau būdingas optimizmas, pasitenkinimas savo veikla. Sportas paauglystėje gali būti puiki laikino nutolimo nuo streso priemonė, taip pat jis gerina savijautą, lengvina veiklos planavimą, užkerta baimės ir depresijos plitimą“, – sako Š. Šniras.

Sportas padeda paaugliams išlikti pozityviems, todėl jie yra sveikesni, būna geresnės nuotaikos, jų imuninė sistema – stipresnė. Nuo optimistinio asmenybės požiūrio į save priklauso ir mokinio tolesnė raida.

Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.

Parengta pagal: Vidurinio mokyklinio amžiaus sportuojančių ir  nesportuojančių mokinių vidinė darna ir optimizmas file:///Users/Sandra/Downloads/529-1804-1-SM.pdf