Nori sveikai senti – gerai išsimiegok
Ar miego poreikis natūraliai mažėja žmogui senstant, o gal miego kokybė blogėja dėl vyresniame amžiuje vykstančių procesų smegenyse? Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoja neurologė Evelina Pajėdienė teigia, kad vyresnio žmogaus miego įpročiai tikrai pasikeičia, nors miego poreikis išlieka nepakitęs. Šiandien, minint Pasaulinę miego dieną su šūkiu „Geras miegas, sveikas senėjimas“, gydytoja dėmesį atkreipia į miego kokybę vyresniame amžiuje.
Vyresni nei penkiasdešimties metų žmonės anksčiau gulasi ir keliasi, sunkiau užmiega, o užmigę miega trumpesnį laiką ir išlieka jautrūs aplinkos garsams. Taip pat sumažėja lėtojo, gilaus miego kokybė.
„Lėtojo miego kiekis reikšmingiau sumažėja senyvo amžiaus vyrams, tačiau bloga miego kokybe su amžiumi labiau ima skųstis moterys, – apie pasikeitusius miego įpročius kalba E. Pajėdienė. – Organizmui senstant, padažnėja neplanuotų dienos pogulių. Nors vyresniame amžiuje miego poreikis nemažėja, tačiau blogėja smegenų funkcija palaikyti normalų jo režimą.“
Gydytoja pastebi, kad dar nesulaukus penkiasdešimtmečio turime kloti pagrindus sveikam senėjimui bei lėtinių ligų prevencijai. „Tai galime daryti užtikrindami pakankamą miego valandų kiekį kiekvieną naktį, reguliarų miego ir būdravimo režimą, o prireikus – kreipdamiesi į specialistus“, – patarimais dalijasi E. Pajėdienė.
Nekokybiškas miegas taip pat yra susijęs su blogesne atmintimi. Kadangi poilsiui ir naujos informacijos įsisavinimui svarbus ne tik lėtojo miego kiekis per naktį, bet ir kokybė, jam pagerinti jau yra sukurtos specialios ausinės. Jos skleidžia tam tikro dažnio arba amplitudės bangas, kurios gali padidinti lėtųjų bangų kiekį ir pagerinti lėtojo miego kokybę.
Plika akimi nepastebimi pokyčiai vyksta ir su miego mikrostruktūra. Senyvo amžiaus žmonių smegenyse miego metu produkuojama mažiau lėtųjų bangų, palyginus su jaunų žmonių smegenimis. Alzheimerio liga sergantiems pacientams šių bangų nustatoma dar mažiau, o jų miegas yra dar nestabilesnis. Tokie žmonės yra jautresni aplinkos garsams, laikui bėgant pakinta lėtojo miego kokybė. Gydytoja pastebi, kad ateityje šie lėtųjų bangų skirtumai galėtų būti panaudojami ankstyvam demencijos ar Parkinsono ligos įtarimui. „Anksti įtarus minėtas neurologines ligas, būtų galima pradėti taikyti efektyviai miegą gerinančius ir tuo pačiu neinvazyvius gydymo metodus, tokius kaip šviesos terapiją ar dažniau pabrėžti miego higienos taisyklių svarbą.“
Gydytoja neurologė E. Pajėdienė pabrėžia, jog kokybiškas miegas ir tinkamo režimo laikymasis – vienas iš būdų, užtikrinantis gerą žmogaus savijautą.
Susiję straipsniai
