Nežinia kodėl kraujo ašaromis pravirkstantieji gyvena tik Tenesio valstijoje

Jaunam vaikinui prasidėjo labai keistas ir retas sutrikimas – nei iš šio, nei iš to jo skruostais iš akių pasipila kraujas. Ligos eiga glumina geriausius JAV oftolmologijos specialistus. Jungtinėse Valstijose šis susirgimas nepaprastai retas – juo serga tik dar keletas žmonių. Tačiau įdomiausia yra tai, kad visi hemolakrija sergantys žmonės gyvena toje pačioje valstijoje – Tenesyje.

22-ejų Maiklas Spanas (Michael Spann) namie (Antioch miestelis, Tenesis, JAV) laiptais lipo žemyn, kai staiga jo galvą pervėrė siaubingas skausmas. „Pasijutau, lyg kas kūju būtų užvožęs per galvą“, - pasakojo vaikinas vietos periodiniam leidiniui „Tennessean“. Po kelių akimirkų Maiklas pastebėjo, kad jam iš akių pasipylė kraujas. Netrukus kraujas pasirodė ir nosyje, burnoje.

Taip kraujavimas tapo kasdieniu M. Spano palydovu. Dabar, kai po pirmo tokio nutikimo praėjo septyneri metai, kruvinų ašarų priepuoliai įvyksta tik kartą ar du per savaitę. Klivlando klinikos medikai atliko seriją alinančių testų, tačiau taip ir nesugebėjo nustatyti reto ir keisto sutrikimo priežasties bei rekomenduoti kokio nors gydymo.

„Maniau, kad mirsiu“

2009 m. Kalviną Inmaną (Calvino Inman) ištiko šokas, kai jis pažvelgė į save veidrodyje: iš jo akių tekėjo kraujas.

„Pažiūrėjau į veidrodį ir pamačiau kraujo ašaras, - CNN pasakojo Rokvude (Tenesis, JAV) gyvenantis paauglys. – Maniau, kad mirsiu“.

Jaunuolis skubiai atsidūrė medikų rankose, tačiau šie nustatyti gluminančios būsenos priežasties nesugebėjo. Galybė tyrimų – taip pat ir magnetinio rezonanso aparatu, kompiuteriniu tomografu, ultragarsu – atsakymų irgi nepateikė.

Hemolakrijos fenomenas mokslininkus glumina jau ne vieną šimtmetį. XVI a. italų gydytojas Antonijus Brasavola (Antonio Brassavola) aprašė atvejį vienuolės, kuriai nebūdavo menstruacijų, tačiau iš akių ir ausų tekėdavo kraujas. 1581 m. flamandų gydytojas Remberas Dodunsas (Rembert Dodoens) tyrė 16 m. mergaitę, kuri paplūsdavo kraujo ašaromis. Šie atvejai minimi 2011 m. žurnale „The Ocular Surface“ publikuotame straipsnyje.

Tenesio universiteto Hamiltono akių ligų instituto direktorius Baretas Haikas (Barrett G. Haik) 2004 m. aprašė keturis žinomus hemolakrijos atvejus. Jo apžvalga publikuota žurnale „Ophthalmic Plastic & Reconstructive Surgery“. Straipsnio autoriai priėjo išvadą, kad „kraujo ašaros yra neįprastas klinikinis fenomenas, kuris kelia nerimą jomis verkiantiesiems ir glumina gydytojus“. Vis dėlto, „tokiais atvejais paprastai išgyjama be gydymo“.

Tai tiesa – visais keturiais atvejais pacientai (berniukas ir trys mergaitės, visų jų amžius nuo 6 iki 14 metų) vieną dieną tiesiog liovėsi verkti kraujo ašaromis ir ši būsena niekada nebepasikartojo. Manoma, kad hemolakriją gali sukelti galvos ar kurios nors kitos kūno dalies trauma. Tačiau minėti atvejai, kaip ir K. Inamno bei M. Spano, yra idiopatiški (neaišku, kas sukėlė fenomeną).

„Kai negali nustatyti priežasties, negalima atmesti jokios įmanomos galimybės“, - CNN kalbėjo B. Haikas.

„Dažniausiai krauju verkiantys pacientai būna labai jauno amžiaus, - pastebi Hamiltono akių ligų instituto oftalmologas Džeimsas Flemingas (James Fleming). – Jiems užaugus ir subrendus, kraujavimas iš akių liaujasi“.

Atsiskyrėliškas gyvenimas

Kol kraujo ašarų priepuoliai nesiliauja, M. Spanas – talentingas menininkas, puoselėjęs viltis siekti karjeros madų srityje – yra priverstas gyventi atsiskyrėliškai.

„Kokį darbą besusirasčiau, mane po kurio laiko atleidžia – vos išvydę, kad iš akių man pradeda bėgti kraujas, - skundžiasi jaunas vyras. – Savaime suprantama, dirbti, pavyzdžiui, padavėju ar kuo nors kitu viešumoje aš negaliu. Nes man iš akių bėga kraujo ašaros“.

Maiklui tenka taikstytis ir su pašaipomis.

„Kaimynystėje gyvenantys vaikai pravažiuodami pro šalį dviračiais nepamiršta pabaksnoti pirštais – „Čia tas bičas, kur kraujuoja“, - pasakoja sergantysis hemolakrija. – Man visa tai gerokai įgriso“.

Jaunuolis mėgino susisiekti su likimo broliu Kalvino Inamnu ir pasidalyti savo džiaugsmais ir rūpesčiais, tačiau pastarasis neatsiliepė.

technologijos.lt