Staigus laikinas sąmonės netekimas – dažnas, bet ne visada teisingai suprantamas reiškinys. Sinkopei būdinga staigi pradžia, trumpa trukmė, savaiminis ir visiškas atsigavimas. Jos metu žmogus nesugeba išlaikyti kūno padėties ir nukrinta. Doc. Diana Rinkūnienė, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos gydytoja kardiologė, atsako į dažniausiai pasitaikančius klausimus apie sinkopę – laikiną sąmonės netekimą dėl sumažėjusios smegenų kraujotakos.
Ar sinkopė laikoma liga?
Sinkopė yra simptomas, o ne liga. Tai trumpalaikis sąmonės netekimo epizodas įvykstantis dėl laikino smegenų kraujotakos sutrikimo. Norint nustatyti tikslią sinkopės priežastį, būtina išsami paciento apklausa, fizinė apžiūra, arterinio kraujo spaudimo matavimas gulint ir stovint, elektrokardiogramos registravimas, o esant poreikiui – papildomi tyrimai.
Ar tiesa, kad daugumą sąmonės netekimų sukelia epilepsija?
Tai yra labai dažnai girdimas mitas. Didelė dalis sąmonės netekimų klaidingai painiojami su epilepsija, nes kai kurie požymiai, pavyzdžiui, galūnių trūkčiojimas, kūno įsitempimas, yra panašūs į tuos, kurie pasireiškia epilepsijos priepuolio metu. Tačiau epilepsija yra lėtinė neurologinė liga, kuria serga mažiau nei 1 proc. gyventojų, o sinkopę (alpimą) tam tikru gyvenimo laikotarpiu patiria net iki 50 proc. žmonių.
Ar sinkopė yra pagrindinė vyresnio amžiaus žmonių kritimų priežastis?
Kritimai dažnai painiojami su sinkope. Tačiau kritimo metu žmogus išlieka sąmoningas, skirtingai negu sinkopės metu. Kritimus vyresnio amžiaus pacientų tarpe dažniausiai nulemia kelių veiksnių derinys: pusiausvyros sutrikimai, regėjimo pablogėjimas, raumenų silpnumas, sąnarių ligos ar vartojami vaistai (mažinantys kraujospūdį ar raminamieji). Sinkopė vyresnio amžiaus žmonėms taip pat gali pasireikšti, todėl būtina kruopščiai išanalizuoti įvykio aplinkybes, kad būtų galima tiksliai nustatyti, kas iš tikrųjų įvyko.
Ar reikėtų vengti vartoti druską?
Svarbu atskirti bendras rekomendacijas nuo individualių atvejų. Žmonėms, kuriems sinkopė pasireiškia dėl žemo kraujospūdžio, gydytojas gali rekomenduoti padidinti druskos ir skysčių vartojimą. Tai padeda palaikyti kraujo tūrį ir pakelti kraujospūdį. Tad šiuo atveju druska nėra žalinga, o gali būti net naudinga.
Ar sinkopė pavojinga tik tada, kai yra pasikartojanti?
Nors daugelis alpimų būna gerybiniai – pavyzdžiui, susiję su stovėjimu karštyje, baime ar skausmu – kai kurie sąmonės netekimai gali būti gyvybei pavojingų širdies ligų požymis. Todėl, jeigu sinkopė įvyko fizinio krūvio metu, gulint, ją lydėjo krūtinės, pilvo, galvos skausmas ar dažnas širdies plakimas – būtina skubiai kreiptis į gydytoją sinkopės priežasties, rizikos įvertinimui bei prevencinių ar gydomųjų priemonių parinkimui. Kartais net ir viena pavojingos kilmės sinkopė gali būti staigios širdinės mirties pranašas, todėl rizikos įvertinimas yra būtinas ne tik pasikartojančių, bet ir pavienių sąmonės netekimų atvejais.
Ar įmanoma išvengti sinkopės pasikartojimo?
Daugeliu atvejų – taip. Labai svarbu atpažinti pirmuosius simptomus: galvos svaigimą, pykinimą, silpnumą ar temimą, mirgėjimą akyse. Jei jaučiate šiuos požymius – nedelskite, atsigulkite ir pakelkite kojas. Venkite staigių kūno padėties pokyčių, laikykitės gydytojo nurodymų dėl skysčių, druskos, kompresinių kojinių ar medikamentų vartojimo. Reguliari fizinė veikla, ypač stiprinanti kojų raumenis, taip pat padeda palaikyti stabilų kraujospūdį ir sumažinti sinkopės pasikartojimo riziką. Jei nustatoma širdies patologija sąlygojanti sinkopes - kardiologas parenka individualų gydymą ir prevencines priemones.
Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.