Išsėtinė sklerozė – iššūkis, kurį medicina padeda įveikti

Minint Pasaulinę išsėtinės sklerozės dieną, Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) kviečia pažvelgti į šią ligą ne kaip į likimo smūgį, bet kaip į iššūkį, kurį šiuolaikinė medicina padeda įveikti. „Ne liga valdo mane, o aš valdau ligą“ – tai ne šūkis, o realybė, kurioje šiandien gyvena viena iš KUL pacienčių 35 metų Monika, išsėtine skleroze serganti jau šešioliktus metus. Pasak KUL Išsėtinės sklerozės centro vadovo Povilo Beliaziūno, prieš dvidešimt metų žinia apie ligą daugybei pacientų reiškė nežinią, bejėgiškumą ir gyvenimo planų griūtį. Tačiau šiandien situacija kardinaliai pasikeitusi: išsėtinė sklerozė yra viena efektyviausiai gydomų neurologinių ligų, o KUL – vienas šio proveržio centrų.

Gyvenimas su diagnoze – be apribojimų

Aktyviai, sportiškai klaipėdietei Monikai išsėtinės sklerozės diagnozė buvo nustatyta vos devyniolikos. Simptomai merginai išryškėjo netrukus po pirmojo gimdymo – sutriko kairės kūno pusės motorinės funkcijos.

„Staiga sutriko kairės kūno pusės judesiai, pradėjau vilkti kairę koją, atsirado silpnumas, nepaaiškinamas nuovargis, sunku buvo net paeiti. Nedelsdama kreipiausi į medikus. Išgirsta diagnozė – progresuojanti, nepagydoma autoimuninė liga, pažeidžianti centrinę nervų sistemą – neapsakomai sukrėtė. Atrodė, kad gyvenimas sustojo vos jam prasidėjus. Šio fakto nepriėmiau ir rinkausi ne pasiduoti, o kovoti. Pamenu, nors buvo labai sunku, tačiau kiekvieną dieną eidavau po 10 kilometrų, neleidau sau sustoti“, – savo istorija dalijosi moteris.

Kai Monika kreipėsi į KUL medikus, jai buvo nedelsiant pradėtas gydymas ligos eigą modifikuojančiais vaistais. Per šešiolika metų moteris patyrė vos kelis nežymius simptomų pablogėjimus – visi jie sėkmingai stabilizuoti. Šiandien ji – aktyvi dviejų mergaičių mama, einanti vadovaujančias pareigas, besirūpinanti savo kūnu, sveikata bei gyvenimo kokybe.

„Net mano draugai ir kolegos neįtaria, kad sergu išsėtine skleroze. Mano kasdienybė – aukštakulniai, atsakingos pareigos, šeima, aktyvus laisvalaikis, kelionės. Savo pavyzdžiu noriu paneigti mitą, kad sergant šia liga negalima susilaukti vaikų, būti sėkmingam ir pilnaverčiam visuomenės nariui. Galiu drąsiai pasakyti: išsėtinė sklerozė nėra nuosprendis. Tai gyvenimo aplinkybė, kurią galima suvaldyti – kartu su profesionalia medikų komanda. Svarbiausia – nepasiduoti, ieškoti pagalbos, pasitikėti gydytojais ir tikėti savimi“, – pasakojo pacientė.

Pasak jos, šiuolaikinė medicina gali padėti valdyti šią ligą.

„Išsėtine skleroze sergantys žmonės gali studijuoti, dirbti, kurti šeimas ir keliauti. Gali gyventi visavertį gyvenimą – kaip ir aš“, – sakė Monika.

Aukščiausio lygio gydymas

Pasak KUL Išsėtinės sklerozės centro vadovo, gydytojo neurologo Povilo Beliaziūno, šiuolaikinis ligos gydymas grindžiamas aiškiomis kryptimis: paūmėjimų slopinimas, ilgalaikis ligos eigą modifikuojantis gydymas, simptomų kontrolė, o retais atvejais – net kaulų čiulpų transplantacija.

„Ši liga yra ilgalaikis iššūkis, kurį galima valdyti. Dėl pažangių diagnostikos ir gydymo galimybių, didžioji dalis pacientų gyvena visavertį gyvenimą. KUL Išsėtinės sklerozės centras – vienintelis toks visame Vakarų Lietuvos regione – ne tik užtikrina aukščiausio lygio diagnostiką ir gydymą, bet ir siūlo visapusišką paciento priežiūrą. Centre dirbanti multidisciplininė komanda – neurologai, slaugytojai, psichologai, kineziterapeutai – kiekvienam pacientui sudaro individualų, įrodymais grįstą gydymo planą“, – pasakojo vadovas.

KUL moderniais vaistais gydoma daugiau kaip 300 pacientų. Išsėtinė sklerozė dažniausiai pasireiškia jauniems žmonėms – tarp 20 ir 40 metų. Jiems taikomos tiek pirmos, tiek antros eilės terapijos – nuo klasikinių interferonų iki pažangiausių monokloninių antikūnų. Visi šie vaistai yra kompensuojami valstybės.

Be to, centras aktyviai dalyvauja tarptautiniuose klinikiniuose tyrimuose, kuriuose pacientai stebimi itin intensyviai, turi nuolatinį kontaktą su gydytojais ir yra pirmieji, gaunantys naujos kartos preparatus. Monikai jau šią vasarą planuojama pradėti gydymą nauju injekciniu vaistu, leidžiamu tik vieną kartą per mėnesį – tai dar patogesnė, efektyvesnė ir mažiau šalutinių poveikių turinti terapija.

Svarbus ir gyvenimo būdas

Pasak P. Beliaziūno, išsėtinės sklerozės eiga glaudžiai susijusi ne tik su genetika, bet ir gyvenimo būdu. Tyrimai rodo, kad rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, vitamino D stoka, nesubalansuota mityba lemia spartesnį ligos progresavimą. Todėl kiekvienas pacientas KUL centre mokomas suprasti savo ligą ir keisti įpročius.

„Liga privertė mane labiau rūpintis savimi, išgirsti savo poreikius. Kai pavargstu – ilsiuosi, kai kyla klausimų – kreipiuosi į gydytojus. Žinau, kad bet kada galiu sulaukti profesionalios pagalbos“, – pasakojo Monika.

P. Beliaziūno teigimu, išsėtinės sklerozės gydymas – tai ne tik medikamentai, bet ir partnerystė tarp gydytojo ir paciento. Centre skiriama visa reikiama pagalba: pradedant diagnostika, tęsiant gydymu, individualia simptomų kontrole ir baigiant psichologiniu palaikymu bei gyvenimo būdo rekomendacijomis.

„Svarbiausia – pasitikėti ir veikti kartu. Mūsų tikslas – kad pacientas gyventų visavertį gyvenimą, turėdamas ligą, bet jos nejausdamas. Šiandien tai pasiekiama, jei gydymas pradedamas laiku, stebėjimas nuoseklus, o gyvenimo būdas – sąmoningas“, – pabrėžė gydytojas.