Nacionaliniame vėžio institute (NVI) jauniems gydytojams labai sunku įsidarbinti, nes ten pusę darbuotojų sudaro pensininkai, kurie neužleidžia savo vietų kitiems, - tokių vieno skaitytojo minčių sulaukė VLMEDICINA.LT. Tačiau šios įstaigos administracija, priešingai, sako, jog jiems kaip tik trūksta kai kurių specialistų, o jaunųjų gydytojų asociacija tikina, jog galimybė susirasti darbo Lietuvoje priklauso tik nuo specialybės.
Anonimų nekomentuoja
Portalo skaitytojas rašo apie NVI esą dirbančius du septyniasdešimtmečius: „Gauna solidžius atlyginimus, pensijas ir švilpauja sau. Ir apskritai NVI - vos ne senelių prieglauda, nes vos ne apie pusę dirbančiųjų yra pensinio amžiaus.“
Vis dėlto, portalui panorus sužinoti NVI darbuotojų amžiaus vidurkį, atsakymo nepavyko gauti net per geras tris savaites. Mat jų įstaigoje yra apie 900, ir tokia statistika nekaupiama, - straipsnio autorei aiškino atstovė spaudai Juventa Sartatavičienė.
“Be to, anoniminių komentarų mes nekomentuojame”, - pabrėžė, kai buvo paprašyta pakomentuoti esą sunkias jaunimo galimybes čia įsidarbinti.
Įdarbino ir pernai
NVI Konsultacinės poliklinikos vedėja, laikinai einanti direktoriaus pavaduotojos pareigas, dr. Daiva Kanopienė paprašyta taip pat neatsakė, kiek įstaigoje dirba pensinio amžiaus ir jaunų specialistų. Ji paaiškino, kad Žmogiškųjų išteklių skyrius tokios informacijos neturįs.
„Na, o pernai Konsultacijų, branduolinės medicinos ir radiologijos centre atsisveikinome su į pensiją išėjusiais dviem gydytojais, - pridūrė D. Kanopienė. - Pernai po rezidentūros LOR, galvos ir kaklo chirurgijos ir onkologijos skyriuje pradėjo dirbti jaunas specialistas, Onkourologijos skyriuje pernai įdarbintas rezidentūrą baigęs gydytojas urologas, Priėmimo skyriuje pradėjo dirbti jauna gydytoja chemoterapeutė. Per pastaruosius kelerius metus Abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriuje taip pat įdarbinti du jauni gydytojai“.
Neranda echoskopuotojo
Daktarė paaiškino, kad NVI Konsultacijų, branduolinės medicinos ir radiologijos centras, Radiologijos skyrius, jau keleri metai ieško gydytojo echoskopuotojo.
„Prieš dvejus metus dėjome skelbimus į darbo paieškų svetaines, tačiau be rezultatų. Praėjusių metų pabaigoje vėl ieškojome gydytojo echoskopuotojo, bet niekas neatsiliepė. Šios specialybės gydytojų poreikis visoje Lietuvoje yra didesnis nei specialistų skaičius“, - sakė vedėja.
Kalbėdama apie jaunų bei brandaus amžiaus gydytojų privalumus bei trūkumus, D. Kanopienė kalbėjo apie kiekvienos gydymo įstaigos idealiausią variantą – pusiausvyros tarp jaunesnių specialistų ir vyresnių, turinčių patirtį, išlaikymą.
„Dažniausiai jaunimo pagrindiniai privalumai yra veržlumas, imlumas naujovėms, domėjimasis medicinoje sparčiai kintančiomis naujovėmis, - mintimis dalijosi daktarė. - Tačiau vien to neužtenka, visko vadovėliuose surašyti neįmanoma. Taigi jaunatviškas entuziazmas turi būti atsvertas vyresnių specialistų patirties, kurios tas pats jaunimas semiasi mokydamasis iš vyresnių kolegų“.
Priklauso nuo specialybės
Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) valdybos narė Emilija Trumpaitė portalui sakė neturinti duomenų dėl galimybių įsidarbinti NVI, kolegos irgi su šiuo institutu nesusidūrę.
„Bet pati šioje įstaigoje esu mačiusi jaunų gydytojų, - sakė E. Trumpaitė. – Apskritai Lietuvoje galimybės įsidarbinti priklauso nuo pasirinktos specialybės. Šeimos gydytojams, kardiologams, neurologams, ginekologams yra neblogos galimybės ir privačiose, ir valstybinėse įstaigose, ligoninėse. Santariškių klinikos netgi turi tendenciją pasilikti kai kuriuos rezidentus, baigusius čia rezidentūrą“.
Jaunoji gydytoja sako, kad sunkiausia rasti darbo gimtinėje yra širdies chirurgams, neurochirurgams (apskritai – chirurgams), nes šiems specialistams darbo vietų yra labai mažai, o universitetuose jie ruošiami kasmet.
„Miestuose sunku įsidarbinti ir traumatologams, plastikos chirurgams, nebent jie sutinka būti gydytojų asistentais ar budėti priėmimo skyriuose. Tačiau mažesniuose miesteliuose darbo jie gali surasti, - kalbėjo portalo pašnekovė. – Sudėtinga įsidarbinti ir pediatrams Vilniaus mieste. Nebent čia jie sutinka dirbti ne pagal siaurą specializaciją, o apylinkės pediatru ar poliklinikos konsultantu“.
Patirtis ir šviežios žinios
Jaunosios gydytojos nuomone, įstaigose reikalingas jaunų bei patyrusių gydytojų balansas. „Laikoma, kad gydytojo darbo pikas, pati viršūnė, yra 5-10 darbo metų po rezidentūros. Dar žinios šviežios, bet jau turi ir asmeninės patirties, - kalbėjo portalo pašnekovė. – Jaunas, ką tik baigęs studijas specialistas – irgi gerai, nes turi naujų žinių, yra dar nepavargęs, pilnas entuziazmo. Brandesnio amžiaus gydytojo privalumai – patirtis, įgūdžiai, klinikinis mąstymas, mato ir jaučia pacientą, sugeba greitai diagnozuoti ligą, bet jam jau sunkiau atsinaujinti, jis nebespėja su mokslo progresu“.
E. Trumpaitė sako negirdėjusi, kad Lietuvoje jauni gydytojai skųstųsi, jog pensinio amžiaus kolegos jiems neužleidžia vietos.
„Nebent mažuose miestuose yra daugiau pensininkų gydytojų, bet jaunimas ten nenori eiti dėl žemų algų. Kai kurie pensinio amžiaus specialistai čia sutinka dirbti ir už 500 eurų, tad būtų neteisinga jo atžvilgiu, jei jaunam atėjusiam gydytojui už tą patį darbą būtų pasiūlyta 1000 eurų. Tad reikalinga išeitis šiai problemai spręsti“.
Portalo pašnekovė sako, kad daugelis medikų darbą susiranda dar rezidentūrai baigiantis arba greitai po jos: „Nebent, jei labai nori būti operuojantis chirurgas, o ne poliklinikos konsultantas“.
Institutas – bloga karjeros pradžia?
Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas Antanas Matulas, paklaustas tikino negirdėjęs, kad jauniems gydytojams būtų sudėtinga įsidarbinti NVI dėl esą čia dirbančių pensinio amžiaus gydytojų. Tačiau kalbėdamas apie bendrą situaciją Lietuvoje, aiškino: “Institutuose ir universitetinėse ligoninėse įsidarbinti gal ir sunku, ten gal ir nemažai dirbančių pensinio amžiaus darbuotojų, bet apskritai Lietuvoje jauniems gydytojams yra labai lengva įsidarbinti. Tik tegu jie savo karjerą pradeda taip, kaip aš – nuo rajoninės ligoninės, arba kaip Vida Marija Čigriejienė – berods, pradėjusi dirbti Kalvarijose, arba profesorius Juozas Pundzius – irgi rajono įstaigoje”.
A.Matului apskritai nesuprantama, kodėl jauni gydytojai mano, kad periferijoje – Biržuose, Pasvalyje ar net Panevėžyje – ligoninės neturinčios modernios įrangos.
“Universitetinėse ligoninėse jauni gydytojai neturi galimybės mažiausiai metus ar net kelis savo turimų gausių žinių panaudoti praktiškai – jie tik vykdys skyrių vedėjų nurodymus ir nešios rankšluostukus per vizitacijas. Aš prieš 30 metų pradėjęs savo karjerą Pasvalyje jau antrąją budėjimo dieną operavau vieną gimdyvę, o po metų vienoje konferencijoje sutikęs savo kursioką, kuris gavo darbą universitetinėje ligoninėje, sužinojau, kad per visus metus jis nė karto savarankiškai neoperavo – tik asistavo”, - kalbėjo politikas.
Portalo pašnekovo teigimu, jaunieji gydytojai esą šiuo metu susirūpinę tik materialine gerove.
“Jie klausia tik vieno: “Kiek mokėsite?”. Pakruojo rajonas neseniai ieškojo šeimos gydytojo. Šis sutiko dirbti tik su viena sąlyga – 2 tūkstančių eurų alga. Ir moka jam tiek. O pensininkams gydytojams reikia dar padėkoti, kad jie dirba, kai yra toks gydytojų trūkumas. Irgi neseniai Pasvalys gavo 66-erių metų šeimos gydytoją. Ir džiaugiasi, kad tik ji dirba”, - pasakoja A. Matulas.
Pensininkai nedirektoriauja?
Paprašytas įvardinti jaunų ir pagyvenusių gydytojų privalumus bei minusus, politikas kalba: “Jaunas žmogus turi daug žinių, bet mažai praktikos. O kalbant apie vyresnius, reikia žiūrėti, koks tas pensinis amžius. Jeigu žmogui 62 metai, jis yra puikios sveikatos, turi didelės patirties, tegu dar tik dirba. Tačiau nesu už tai, kad dirbtų aštuoniasdešimtmečiai gydytojai. Nors, pavyzdžiui, kalbant apie Seimą, Čigriejienė, būdama aštuoniasdešimtmetė, turi tiek energijos, kiek projektų registruoja, o kitų politikų keturiasdešimtmečių nei mes, nei tauta net nepažįsta”.
Tad ar institutuose bei universitetinėse ligoninėse yra dirbančių septyniasdešimtemčių -aštuoniasdešimtmečių? “Tiksliai to nežinau, bet Santariškių ir Kauno klinikos laikosi griežtos politikos. Direktoriams sulaukus pensinio amžiaus su jais atsisveikinti. Jeigu kur nors yra kitaip, vadinasi, ten egzistuoja kažkokie kitokie ryšiai ir reikia ieškoti gilesnių šaknų”, - įsitikinęs A. Matulas.