Ketvirtadienis, 2025.01.23
Reklama

Nėščiosios darbas turi įtakos vaisiaus vystymuisi

2012-08-17 00:00:48

Nėščiųjų moterų, dirbančių stovimą darbą, vaisiaus galvutės apimties matmenys yra mažesni, o dirbančių daugiau valandų per savaitę - mažesnė ne tik galvutės apimtis, bet ir vaisiaus svoris. Taigi tiek stovimas darbas, tiek ilgos darbo valandos turi negatyvų poveikį vaisiaus vystymuisi,- teigia mokslininkai.

Nėščioji
Nėščiųjų darbo sąlygos turi įtakos vaisiaus vystymuisi. Živilės Sendrauskienės nuotr.

 Vaisių veikia ir darbo krūvis, ir pobūdis

Kelios ankstesnės studijos parodė, kad tam tikri su darbu susiję faktoriai – ilgos darbo valandos, stovimas darbas, psichologinė įtampa darbe ar fiziniai faktoriai – gali turėti negatyvios įtakos gimdymo išeitims, bet liko neaišku, kaip dirbančiųjų nėščiųjų moterų darbo krūvis veikia besivystantį vaisių. Norėdami paaiškinti šį ryšį tyrėjai atliko vienos iš prospektyvinių kohortinių studijų, kurių metu buvo stebimos gimdyvės, duomenų analizę.

Buvo analizuojami 4 680 nėščių moterų (vidutiniškai 31 metų amžiaus), gimdžiusių  2002 m. balandžio mėn.- 2006 sausio mėn., duomenys apie darbo pobūdį iki 30 nėštumo savaitės, darbo apmokėjimą, vaisiaus vystymąsį ir naujagimį. Atsižvelgta į gimdyvės amžių, svorį, ūgį, gimdymų skaičių, rūkymą, folinės rūgšties vartojimą ir kt. Vaisiaus vystymasis buvo vertinamas ultragarsu.

Nustatyta, kad dirbančioms  nėščiosioms apie 4,3 proc. naujagimių gimė mažo svorio (mažiau nei 2500 g) ir 4,3 proc. naujagimių gimė mažesnio nei gestacinis amžius svorio, 4,9 proc. naujagimių gimė prieš laiką (anksčiau nei 37 nėštumo  savaitę).

Moterims, kurios dirbo stovimą darbą, apie 30 nėštumo savaitę buvo nustatyta mažesnė vaisiaus galvutės apimtis: 0,80 mm mažesnė periodiškai dirbančioms stovimą darbą ir 0,72 mm – nuolat  dirbančioms stovimą darbą negu nėščiosioms, kurios stovimo darbo nedirbo.

Moterų, dirbančių 25 valandas per savaitę ir daugiau, naujagimiai gimdavo mažesnės galvutės ir svorio nei tų, kurios dirbo mažiau valandų per savaitę.

Nors skirtumai tarp duomenų buvo reliatyviai maži, nes dirbančiųjų nėščiųjų naujagimių galvutės apimtis mažesnė nei 1 cm, o gimimo svoris nuo 148 iki 198 g, tačiau duomenys patvirtino faktą, kad tam tikri darbo faktoriai nėštumo metu turi blogesnio vaisiaus vystymosi riziką.

Todėl studijos rezultatams turi būti skiriamas tolesnis dėmesys ir detalesnė analizė.   

Vaisiaus vystymąsi 80 proc. lemia genetika

Klaipėdos universitetinės ligoninės Nėščiųjų patologijos skyriaus vedėjas gydytojas akušeris ginekologas Vytautas Rauba „Vakarų Lietuvos medicinai patvirtino, kad išoriniai faktoriai vaisiaus vystymusi turi didelės reikšmės, ypač iki 12 nėštumo savaitės.

Tačiau moksliškai reikšmingu teiginiu laikomi  tik A lygio multicentrinių tyrimų, atliktų daugeliu studijų keliuose žemynuose pagal tą pačią metodiką,  įrodymai. Kitokio lygio tyrimai reikalingi patikslinti tolesniais tyrimais.

Kaip, kiek, kokiomis sąlygomis gali dirbti nėščioji, esą reglamentuota Darbo apsaugos taisyklėse,  - pažymėjo pokalbininkas. Šiose taisyklės sudarytos jau patvirtintais įrodymais.

„Tos normos parodo, kokia aplinka būtų saugi nėščiosios darbui. Pavyzdžiui, nėščiosios negali dirbti naktinio darbo, viršvalandžių – tai gali pakenkti vaisiui“,  - pasakojo V. Rauba.

Gydytojas paaiškino, jog vaisiaus vystymasis yra 80 proc. determinuotas genetiškai. Reikšmės vaisiui vystytis dar turi aplinkos sąlygos – dulkės, radiacija, triukšmas ir pan. Tiesioginį poveikį vaisiui daro nėščiosios rūkymas  -  kuo daugiau cigarečių surūkoma, tuo labiau. Ketvirtas faktorius -  motinos ligos:  infekcijos, arterinė hipertenzija, nėštumo toksikozė, diabetas.

vlmedicina.lt

Šaltinis

Snijder C, et al "Physically demanding work, fetal growth, and the risk of adverse birth outcomes. The Generation R study" Occup Environ Med 2012; DOI: 10.1136/oemed-2011-100615. 

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Žąsies oda – liga, apie kurią ne visi drįsta šnekėti: kaip ją gydyti?
Keratosis pilaris, dar kitaip vadinama žąsies oda, yra lėtinė odos būklė, pasireiškianti mažais, šiurkščiais gumbeliais,...
Kirmėlės saldainių dėžutėje: biologas paaiškina, iš kur jos atsiranda
Kasmet Lietuvoje pagaminama tūkstančiai tonų šokolado produktų. Tai rodo, kad šokoladas yra dažna gyventojų kasdienio gy...
Ar būtina kartu su vitaminu D vartoti vitaminą K?
Klausimas. Anksčiau daug buvo rašoma ir kalbama apie būtinumą vartoti vitaminą D, nes esą daugeliui randamas jo stygius....
Santaros klinikose – proveržis gydant širdies nepakankamumą
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos tapo pirmuoju centru Lietuvoje, kuriame pradėta taikyti moderni širdie...
Tiesiog paauglystė ar depresija? Neapsirikime
„Palikit mane ramybėje“, „atsikniskit“, – teškia paauglys ir užsidaro savo kambaryje. &bdq...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų