Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Nemalonios staigmenos, kurios gali slypėti medaus indelyje

grynas.lt | 2013-08-20 09:55:33

„Padirbtas medus yra įprastas mūsų turgavietėse. Dažniausiai naudojamas vandeniu skiestas ir įvairiomis kvapiosiomis medžiagomis pagardintas cukrus, kuris būna maišomas su tikru medumi“. Galvojate, kad tai ištrauka iš vakarykščio laikraščio ar žodžiai, kurie tik ką išgirsti per radiją? O štai ir ne. Šį straipsnį aš pradėjau citata iš 1855 m. išleistos Hassel`io knygos „Falsifikatų nustatymas“.

Medus
Redakcijos archyvo nuotr.

Daugiau nei 150 metų, praėjusių nuo šios knygos pasirodymo, – ilgas laikotarpis. Per jį įvyko 2 pasauliniai karai, žmonija pasiekė kosmosą, nusileido į giliausius vandenis, susprogdino ne vieną dešimtį branduolinių užtaisų ir išmoko transplantuoti organus. Tačiau kaip padirbinėjo medų turguose anuomet, taip ir padirbinėja iki šios dienos. Taigi kalbėsime apie medų, tiksliau, apie nemalonias staigmenas, kurios gali slypėti medaus indelyje.

Nuo kvapiklių iki dažiklių ir net pripildyto netikro medaus korio

Medaus padirbinėtojų arsenalas tikrai platus: cukrus, miltai, krakmolas ar net alūno milteliai. Visas tas medžiagas galima aptikti meduje. Maža to, medus gali būti dažomas ir net dirbtinai aromatizuojamas.

Pasirodo, be įžūlaus padirbinėjimo, pridedant į medų pašalinių priedų, egzistuoja kur kas subtilesnis menkaverčio medaus gavimo būdas – maitinant bites cukraus sirupu. Tiesa, bičių maitinimas cukraus sirupu yra normalus dalykas sezono pabaigoje, kuomet medus surinktas ir paimtas, o bitės ruošiasi žiemai. Bet praktikoje pasitaiko ir išradingų bitininkų, darančių tas operacijas sezono metu.

Beje, net ir perkant medų, kuris yra koryje, negalima tvirtai tikėti, kad perkate tikrą medų. Vis tik jis gali būti tik „pagerintas“. Nesunkiai galima įsigyti natūralų korį ir taip pat lengvai galima jį pripildyti pageidaujamu produktu.

Liaudiški testai tikram medui nustatyti

Didžiausia tikimybė įsigyti padirbtą medų – pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje, kai senojo medaus atsargos jau išsekusios, o šviežio dar nėra. Tada tenka prisiminti senus liaudiškus testus tikrajam medui nustatyti.

Pirmiausia, pauostykite medų: tikrasis medus turi aiškiai juntamą specifinį kvapą, o cukrumi skiestas medus beveik nekvepia. Pamirkykite meduje pagaliuką (tam gali būti naudojamas paprasčiausias degtukas, nulaužus sieros galvutę) ir pakėlę stebėkite, kaip teka medus. Tikrasis šviežias medus teka nenutrūkstamai, formuodamas nedidelį kauburėlį paviršiuje, kuris vėliau tolygiai pasiskirsto. Jei medus teka lyg klijai, o jam krentant paviršiuje atsiranda duobelė ar medus taškosi – tai pagrindas įtarti, kad pardavėjas nesąžiningas.

Žinokite, kad tikrojo medaus konsistencija yra vientisa, o štai falsifikate galima aptikti ir gumulų: trinant tokį „medų“ tarp pirštų, galima pajusti grūdėtumą. Sunku patikėti, tačiau padirbtame meduje buvo aptinkama net smulkios kreidos, taigi visuomet prisiminkite, kad šviežias medus skystas būna vos mėnesį. Išimtis – tamsusis grikių medus.

Viduryje žiemos pamačius prekyboje skystą medų, gerai pagalvokite prieš pirkdami. Gali būti, kad jums siūlo kaitintą seniai suktą medų, kuris visuomet išliks skystas. Tačiau prisiminkite, kad kaitinamo medaus savybės prastėja. Be to, reikia žinoti, kad kaitinant tikrąjį medų ir „meduje“, kuris buvo gaminamas naudojant invertuotą cukrų, atsiranda pavojinga medžiaga, vadinama oksimetilfurfurolu. Ši medžiaga kaupiasi kepenyse ir slopinančiai veikia nervų sistemą. Tiesa, net ir vartojant perkaitintą medų, jūs stipriai neapsinuodysite. Pas mus galioja ES norma, nustatanti 40 mg/kg oksimetilfurfurolo leistiną koncentraciją. Šiltuose tropiniuose regionuose priimtina ir 80 mg/kg minėtos medžiagos koncentracija. Palyginimui: gausiai sintetiniais priedais „pagardintuose“ gaiviuose gėrimuose visiškai normalia laikoma 100 mg/kg koncentracija. Tiesa, čia jau kiltų klausimas tiems, kas tokią koncentraciją pastaruosiuose produktuose įteisina kaip normalią. Beje, didesnę oksimetilfurfurolo koncentraciją meduje išduoda specifinis karamelės skonis.

Daugiau vandens, daugiau pinigų

Tai yra šūkis, kurį naudoja „auksarankiai“ maisto gamintojai, jis tinka ir kalbant apie medų. Subrendusiame meduje yra ne daugiau kaip 18 proc. vandens, nesubrendusiame – dar daugiau, be to, pastarasis dažniausiai nėra tolygios konsistencijos. Taros apačioje toks medus būna kietesnis, o viršuje matysime skystą, sirupą primenantį medų.

Reikia žinoti, kad toks medus greitai surūgsta. Tačiau gamintojai gali panaudoti drėgmę surišančias medžiagas, pvz., visiems puikiai žinomą krakmolą. Ar yra meduje krakmolo galime nustatyti tais pačiais būdais, kaip ir ieškodami jo varškėje, skystuose pieno produktuose: užlašinkite ant medaus mėginio jodo ir, jei mėginys pamėlynavo, – krakmolo yra, tuomet apskritai nežinia iš ko pagamintas tiriamas „medus“.

Vienas iš patarimų, renkantis medų turgavietėse ar mugėse, būtų toks: apžiūrėję, pauostę produktą, nepasidrovėkite paklausinėti pardavėją apie jo parduodamą medų, ypač jei pardavėjas pasisako esąs bitininkas, parduodantis savo bičių medų. Galima ne tik analizuoti medaus išvaizdą ir kvapą, bet ir nepasidrovėti paklausinėti pardavėją apie jo siūlomą medų. Ypatingai verta pasidomėti medaus kilme. Prisiminkite, Lietuvoje nesurenkamas nei rožių, nei šaltalankių, nei erškėtuogių medus. Ir apskritai Lietuvoje monoflorinio (t.y., surinkto iš vienos rūšies augalų) medaus rūšių nėra daug ir jos puikiai visiems žinomos: liepų, grikių, rapsų, kiaulpienių. Prisiminkite – stebuklų nebūna.

Vitalijus Balkus


Logo

 

 

 

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Žymos: Medus
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Net 8 iš 10 lietuvių nepritaria narvuose laikomų vištų laikymo sąlygoms
Net 8 iš 10 (82 proc.) lietuvių mano, jog narvuose laikomų vištų sąlygos yra nepakankamai geros, rodo naujausia reprezen...
Dietologė sugriovė mitus apie iškrovos dieną: nepulkite badauti iškart po Velykų
Kai artėja šventės, tradiciškai pasižadame, kad šįkart tikrai nepersivalgysime, bet pasiryžimas dažniausiai išgaruoja vo...
Velykų šventė: už saiką prie stalo organizmas tikrai padėkos
Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti?...
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų