Plaukų transplantacija – kraštutinė priemonė? Gydytojas paaiškina, kada verta ją rinktis

Statistika rodo, kad net 90 proc. vyrų iki 70 metų amžiaus susiduria su plikimu, o kai kuriems šis procesas prasideda sulaukus aštuoniolikos ar net anksčiau. Retėjantys plaukai gali varginti ir moteris, ypač po keturiasdešimties ar menopauzės laikotarpiu. Tačiau ši problema – ne tik estetinė. Klinikos „Sugihara“ gydytojas dermatologas-trichologas Tadas Raudonis pabrėžia, kad neretai ji turi įtakos žmogaus emocinei būklei ir gyvenimo kokybei. „Jei žmogus slepia plaukų retėjimą, kompleksuoja – tai jau ne vien išvaizdos klausimas“, - teigia jis.

Reklama

Žmonės neretai išleidžia šimtus ar net tūkstančius eurų įvairioms priemonėms ar procedūroms, kurios taip ir nesuteikia trokštamų rezultatų. Tuo tarpu plaukų transplantacija šiandien yra laikoma vienu iš pažangiausių ir patikimiausių sprendimų plaukų išretėjimui spręsti. T. Raudonio teigimu, jei pacientas laikosi rekomendacijų, net 90 proc. persodintų folikulų sėkmingai prigyja, o tai dažnai leidžia atkurti ne tik plaukų išvaizdą, bet ir pasitikėjimą savimi. Ką svarbu žinoti apie šią procedūrą ir kada ji reikalinga?

Kada verta sunerimti dėl plaukų slinkimo?

Pasak gydytojo T. Raudonio, dažniausia plaukų retėjimo priežastis yra androgeninė alopecija. Tai – genetiškai nulemtas ir lytinių hormonų sąlygojamas laipsniškas plaukų retėjimas, dažniausiai pasireiškiantis vyrams, tačiau kartais ir moterims.

„Be genetinio polinkio, šiai ligai daug įtakos turi ir gyvenimo būdas. Nuolatinis stresas, miego trūkumas, žalingi įpročiai ar prasta mityba gali paspartinti jos pasireiškimą ir eigą“, - pastebi jis.

Kita dažna priežastis – telogeninis plaukų slinkimas, kuris yra sukeliamas įvairių stresinių veiksnių. Tačiau toks plaukų slinkimas paprastai yra laikinas – plaukai linkę ataugti.

Gydytojas priduria, kad pasitaiko ir sudėtingesnių plaukų slinkimo ligų, pavyzdžiui, įvairių randėjančių alopecijų, tačiau jos nėra tokios dažnos.

„Natūralu kasdien netekti apie šimto plaukų. Tačiau jei plaukų slinkimas tampa gausus, trunka kelis mėnesius, pradeda retėti tam tikros zonos ar matosi skalpo oda – verta kreiptis į gydytoją“, - įspėja jis.

Plaukų transplantacija 90 proc. atvejų atliekama vyrams

Pasak T. Raudonio, pacientui, kuris atvyksta konsultuotis dėl plaukų išretėjimo, pirmiausia atliekama diagnostika. Nustačius plaukų išretėjimo priežastį, dažnu atveju skiriami medikamentai ar įvairios procedūros, pavyzdžiui, PRP ar kitos injekcijos į galvos odą.

„Jei po kelių mėnesių medikamentinio gydymo matome pagerėjimą, bet kai kurios išretėjusios zonos neatsistato – tada rekomenduojame plaukų transplantaciją“, - paaiškina T. Raudonis.

Be to, plaukų transplantacijai būtina stabili ligos eiga, trunkanti keletą metų. Dauguma – apie 90 proc. – atvejų ši procedūra atliekama vyrams dėl androgeninės alopecijos – kylančios plaukų linijos ar retėjančio viršugalvio. Tačiau ji gali būti atliekama ir moterims.

T. Raudonis patikina, kad kuo anksčiau pacientas kreipiasi pagalbos dėl išretėjusių plaukų – tuo geresnių gydymo rezultatų jis gali tikėtis.

„Džiaugiuosi, kai į konsultacijas atvyksta dvidešimtmečiai su pradiniais plaukų retėjimo požymiais – jiems dažnai pakanka vietinio ar trumpalaikio sisteminio gydymo, ir transplantacija gali būti atidėta dar dešimt, dvidešimt metų ar ilgiau“, - sako jis.

Kaip vyksta plaukų transplantacija?

T. Raudonis pasakoja, kad anksčiau plaukų transplantacija buvo atliekama iš donorinės zonos išpjaunant kelių centimetrų pločio odos juostelę su plaukais, mikroskopu atskiriant plaukų folikulus ir persodinant juos į plinkančias zonas. Tačiau dabar dažniausiai plaukų transplantacijai pasitelkiamas vienas pažangiausių metodų – folikulinio vieneto ekstrakcija (FUE).

„FUE metodo principas yra tas, kad iš donorinės zonos (dažniausiai pakaušio) yra paimami folikulai, kurie perkeliami į recipiento zonas. FUE metodas yra minimaliai invazyvus, kadangi neatliekami pjūviai galvoje, taip tausojant donorinę zoną ir išgaunant estetiškai ženkliai geresnį vaizdą“, - paaiškina T. Raudonis.

FUE metodas vyksta keliais etapais:

1. Plaukų atkūrimo zonos nustatymas

Pirmiausia gydytojas nupiešia būsimą naują plaukų augimo liniją arba pažymi kitą zoną, kurią norima atkurti. Tuomet paciento donorinėje zonoje (iš kurios bus paimami folikulai) ir recipiento zonoje (kur bus sodinami folikulai) yra nutrumpinami plaukai.

2. Anestezija ir recipiento zonos paruošimas

Pacientui yra skiriami vaistai, apimantys antibiotikus, priešuždegiminius vaistus ir raminamuosius. Atliekama vietinė anestezija, nuskausminant veikiamą zoną.

3. Donorinių folikulų išgavimas ir įsodinimas

Recipiento zonoje padaromos specialios skylutės, nustatant, kiek reikės naujų folikulų. Tuomet su 0,8-0,9 milimetrų skersmens vamzdeliu po vieną „išrenkami“ folikulai iš donorinės zonos. Galiausiai folikulai yra įsodinami į skylutes recipiento zonoje.

„Visa procedūra atliekama per vieną dieną ir trunka nuo 5 iki 9 valandų. Pacientas atliekant vietinę nejautrą apie 1 minutę gali jausti diskomfortą, tačiau pati plaukų transplantacijos procedūra nėra skausminga“, - papildo gydytojas.

Po transplantacijos svarbu tęsti medikamentinį gydymą

Pasak T. Raudonio, po plaukų transplantacijos „Sugihara” klinikoje, pacientas jau kitą dieną jaučiasi gerai, nors galvos oda kelias dienas būna patinusi, atsiranda šašų, o donorinėje zonoje uždedamas kelioms dienoms nenuimamas tvarstis. Į darbą įprastai grįžtama po savaitės ar dviejų, o dirbti nuotoliu galima jau kitą dieną.

Po mėnesio nelieka matomų procedūros požymių, tačiau galutinio rezultato tenka palaukti apie metus.

Jei plaukų išretėjimas buvo apimantis didelį galvos plotą, vienos procedūros gali nepakakti, tad po metų ar dvejų gali būti atliekama antra transplantacija.

„Po procedūros būtina tęsti gydymą vaistais: iš pradžių vaistai skiriami intensyviau, vėliau pereinama prie palaikomojo gydymo – dažniausiai lokalaus. Kartais praėjus 5-6 metams dėl natūralių pakitimų arba pacientui nesilaikius medikamentinio gydymo gali būti rekomenduojama pakartoti plaukų transplantaciją, tačiau per gyvenimą jų galima atlikti dvi-tris“, - priduria gydytojas.

Jis taip pat pažymi, kad androgeninės alopecijos gydymui skiriami vaistai labai retai sukelia šalutinį poveikį, o jei sukelia – su gydytojo priežiūra jis lengvai koreguojamas.

Svarbu nesusivilioti „medicininiu turizmu“

T. Raudonis pastebi, kad vis dažniau žmonės susivilioja reklamomis ir renkasi plaukų transplantacijas užsienyje, pavyzdžiui, Turkijoje, kur sprendimai neretai priimami vien pagal atsiųstas nuotraukas, o procedūros atliekamos be išsamios diagnostikos ar individualaus požiūrio į paciento būklę.

„Realybėje iš dešimties pacientų, besikreipiančių dėl transplantacijos, jos prireikia vos vienam ar dviem. Būtent dėl to Lietuvoje plaukų transplantacija taikoma kaip paskutinis gydymo etapas – tik tuomet, kai medikamentinis gydymas neduoda rezultatų. Pačią procedūrą atlieka tik kvalifikuoti dermatologai-trichologai, tiksliai nustačius plaukų slinkimo priežastį ir įvertinus, ar pacientas jai tinkamas“, - pabrėžia pašnekovas.

Anot jo, ateities medicina vis labiau remsis prevencija, siekiant kuo ilgiau išvengti bet kokios chirurginės intervencijos ir sumažinti uždelstų atvejų skaičių.

Kaip geriau rūpintis plaukais?

Gydytojas ragina pastebėjus pirmuosius plaukų išretėjimo požymius nebijoti kreiptis pagalbos, o taip pat nepamiršti prevencinių priemonių, kurios gali padėti išsaugoti plaukų sveikatą ar net sulėtinti plikimo eigą.

„Investuokite į vandens filtrą, kokybiškas plaukų formavimo priemones (fenus, žnyples ir kita), kad kuo mažiau žalotumėte plauką. Bet koks karštis plaukui nėra gerai, tad geriausia kiek įmanoma vengti naudoti plaukų tiesinimo ar garbanojimo žnyplių, o jas naudojant nepamiršti tinkamų apsaugos priemonių. Žinoma, ypač reikšmingas gyvenimo būdas. Rinkitės sveikatai palankų maistą, kasdien gerkite daug vandens, stenkitės atsisakyti žalingų įpročių, gerai išsimiegokite ir rūpinkitės, kad gyvenime būtų kuo mažiau streso. Tai – paprasti, bet labai svarbūs dalykai“, - pataria T. Raudonis.