Naujas išmatų tyrimas patikimai nustato žarnos vėžį(5)

Prieš keletą dienų „New England Journal of Medicine“ paskelbtos studijos duomenimis, naujas išmatų tyrimo metodas buvo toks pat efektyvus kaip ir endoskopinis žarnos tyrimas diagnozuojant storosios žarnos vėžį. Tyrimas nebuvo pakankamai jautrus nustatant storosios žarnos adenomas, kurių dalis gali turėti piktybiškumo požymių.

 Nustatytų navikų stadijos nesiskyrė

  Ispanijoje vykdomame atsitiktinės imties kontroliuojamame tyrime pacientai bus stebimi dar iki 2021 metų, šiuo metu paskelbti tik tarpiniai rezultatai. Iš viso į tyrimą įtraukta per 53 tūkst. pacientų, kurių amžius nuo 50 iki 69 metų. Jiems kas dvejus metus atliekamas endoskopinis storosios žarnos tyrimas – kolonoskopija arba imunocheminis išmatų tyrimas. Tik ketvirtadalis įtrauktų į tyrimą asmenų sutiko būti ištirti kolonoskopija, išmatų tyrimas buvo atliktas trečdaliui tyrimo dalyvių.

  Tiek išmatų tyrimu, tiek endoskopiniu metodu nustatytų navikų stadijos statistiškai nesiskyrė, taigi laboratoriniu tyrimu vienodai sėkmingai nustatomi tiek pažengę navikai, tiek pradinės jų stadijos. Pacientai mieliau rinkosi neinvazyvų išmatų tyrimą vietoje kolonoskopijos, ši tendencija svarbi klinikinėje praktikoje. Abiejose tiriamųjų grupėse nustatyta 0,1 proc. storosios žarnos vėžio atvejų, atitinkamai 30 pacientų kolonoskopijos grupėje ir 33 pacientams išmatų tyrimo grupėje. Kolonoskopija tirtiems pacientams kur kas daugiau rasta adenomų, tarp jų - ir pažengusių, kurios gali būti rizikos faktorius vystantis pradinėms vėžio stadijoms.

  Kita vertus, endoskopinio tyrimo grupėje 0,5 proc. pacientų stebėtos sunkios komplikacijos tyrimo metu – kraujavimas arba žarnos perforacija.

 Tyrimo autoriai kol kas negalėjo palyginti mirtingumo nuo storosios žarnos vėžio abiejose grupėse, šių rezultatų reikės laukti dar mažiausiai 10 metų.

 Kolonoskopija nepakeičiama

 Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirbantis abdominalinės chirurgijos gydytojas, koloproktologas Albinas Tamošiūnas atkreipė dėmesį, jog paskelbtoje studijoje lyginami tyrimo metodai, naudojami storosios žarnos profilaktiniam ištyrimui (angl. screening), t. y. buvo tiriami rizikos grupės asmenys, neturį specifinių nusiskundimų.

 „Tokiu tikslu galima iškart atlikti kolonoskopiją, tačiau tai brangus tyrimas, jam reikia gana daug laiko ir specialiai paruošto personalo. Kitas variantas – slapto kraujo (t. y. akimi nematomo kiekio) išmatose nustatymas. Ilgą laiką šis tyrimas ( pvz., Benzidino reakcija) nebuvo labai vertingas, nes buvo netikslus, rezultatams įtaką darė netgi suvalgytas maistas. Tačiau imunocheminiu tyrimo būdu tiksliai nustatomas netgi labai mažas ( apie 0,2 mcg/ml) žmogaus hemoglobino kiekis. Šis tyrimas paprastas, greitai ir saugiai atliekamas namų sąlygomis. Tokius testus galima įsigyti ir Lietuvos vaistinėse, o Vilniaus ir Kauno regionuose jau vyksta profilaktinio ištyrimo programa“, -

pasakojo gydytojas.

 Jo patirtis rodo, kad pacientams, kuriems jau yra klinikinių storosios žarnos simptomų arba yra teigiamas minėtas imunocheminis tyrimas, kolonoskopija yra nepakeičiama. Šis tyrimas pacientui yra nemalonus, dažnai ir skausmingas, tačiau lygiavertės alternatyvos Lietuvoje šiuo metu nesą: rentgenokontrastinis storojo žarnyno tyrimas gerokai nusileidžia jautrumu ir specifiškumu, o kompiuterinės tomografijos būdu atlikti storosios žarnos tyrimą („virtualią kolonoskopiją“) ribotas galimybes turi tik didžiausios Vilniaus ir Kauno ligoninės.

 „Be to, kolonoskopija turi svarbų pranašumą: tai gali būti ne tik diagnostinė, bet ir prevencinė-gydomoji procedūra, nes jos metu nustatytos storosios žarnos adenomos gali būti iškart pašalintos. Adenomos – gerybiniai augliai, jos jaučiamų negalavimų beveik niekada nesukelia (žinoma, gali būti išimčių), tačiau absoliuti dauguma storosios žarnos karcinomų išsivysto iš adenomų, laimei, toli gražu ne visos adenomos supiktybėja. Tikslus adenomų dažnis Lietuvoje nėra žinomas, tačiau JAV apie 25 proc. gyventojų per 50 metų adenomos randamos. Jų dažnis didėja su amžiumi, įtakos tam turi ir įgimti faktoriai, ir aplinka, mityba“, - pasakojo A. Tamošiūnas.

 Gydytoją nustebino, kad studijoje nurodytas gana didelis kolonoskopijos komplikacijų kiekis – net 0,5 proc. - bei jų pobūdis. Taip pat kad 10-iai pacientų (0,1 proc.) kilo komplikacijos imunocheminio tyrimo metu – 8 kraujavimai ir 2 kraujospūdžio kritimo epizodai.

 „Kaip jie taip sugebėjo? Atlikdami tyrimą, techniškai panašų į nėštumo testą?“- stebėjosi pokalbininkas.

 vlmedicina.lt

 Šaltinis

 N. Engl. J. Med. 2012;366:759-60

https://dx.doi.org/10.1056/NEJMoa1108895