Šeštadienis, 2024.05.25
Reklama

Endoskopiniai tyrimai: nemalonių pojūčių išvengti padės intraveninė nejautra

Šaltinis: vlmedicina | 2023-05-12 09:56:18

Daugeliui žinomi endoskopiniai tyrimai įprastai pacientui atliekami susidūrus su skrandžio ir žarnyno negalavimais. Nors tokio tipo procedūros užtrunka iki pusvalandžio, tačiau pacientus dažnai gąsdina jų metu patiriami nemalonūs pojūčiai, todėl verta žinoti, jog tokie tyrimai gali būti atliekami ir su vietine nejautra. Gydytojas gastroenterologas Artūras Jacinavičius sako, kad laiku atlikti endoskopiniai tyrimai gali padėti diagnozuoti net ir ankstyvų stadijų vėžines ligas, todėl, pajutus virškinimo trakto sutrikimus, vertėtų pasitikrinti, kad prireikus, gydymas būtų pradėtas taikyti kuo anksčiau.

Artūras Jacinavičius
Artūras Jacinavičius / Asmeninio archyvo nuotr.

„Endoskopiniai tyrimai dėl jų atlikimo metu sukeliamų nemalonių pojūčių pacientus dažnai gąsdina, todėl žmonės vengia bei atidėlioja atlikti tokio tipo procedūras. Vertėtų žinoti, kad nemalonią procedūrą gydytojai gali atlikti ir su intravenine nejautra, o gauti tyrimo rezultatai gali padėti diagnozuoti ankstyvus onkologinius susirgimus, todėl delsti nereikėtų“, – pranešime žiniasklaidai tvirtina A. Jacinavičius.

Pajutus simptomus, rekomenduojama atlikti tyrimus

Pasak gydytojo, vienas iš dažniausiai atliekamų endoskopinių tyrimų – gastroskopija. Procedūra atliekama esant virškinamojo trakto sutrikimams ir pacientui pajutus tokius simptomus kaip skausmas duobutėje, rūgštingumas, esant rijimo ar virškinimo sutrikimui, springimui, dažnam vėmimui, vėmimui krauju ar tuštinimuisi juodomis išmatomis. Taip pat tyrimas atliekamas nustačius mažakraujystę ar esant didelei vitaminų stokai.

„Pajutus tokius simptomus, reikėtų nelaukti ir užsiregistruoti gastroskopijai. Šio tyrimo metu, apžiūrėjus stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną, galima nustatyti tokias ligas kaip skrandžio uždegimas, opaligė, skrandžio bakterija (Helicobacter pylori) ar celiakija“, – pasakoja gastroenterologas.

Virškinimo trakto ligoms nustatyti bei gydyti atliekama ir kolonoskopija, kuri skiriama pasireiškus pilvo skausmui, ilgalaikiam vidurių užkietėjimui ar viduriavimui, staigiai pasikeitusiam tuštinimosi pobūdžiui ar jo metu pastebėjus kraujo.

Tyrimui reikalingas specialus pasiruošimas

Anot A. Jacinavičiaus, gastroskopija nesudėtinga ir greita procedūra, paprastai užtrunkanti 5–10 minučių ir nereikalaujanti specialaus pasiruošimo – svarbu tyrimo dieną nevalgyti ir negerti skysčių. Tiesa, jei numatoma, kad tyrimas užtruks ilgiau, paprastai procedūrą rekomenduojama atlikti su intravenine nejautra.

„Kolonoskopijos tyrimas kiek sudėtingesnis ir ilgesnis procesas – jo trukmė priklauso nuo paciento anatomijos, kūno sudėties, nustatytų pakitimų ir tyrimo metu atliekamų intervencijų pobūdžio. Įprastai tyrimas užtrunka 20–30 min., tačiau pacientas klinikoje praleidžia apie pusantros valandos. Procedūros metu gali būti atliekama biopsija ar pašalinami polipai“, – sako gydytojas.

Šiam tyrimui, reikalingas specialus pasiruošimas, kuris parenkamas konsultacijos su gydytoju metu ir įvertinus paciento būklę. Prieš tyrimą dažniausiai skiriama 4–7 dienas trunkanti mažai skaidulų turinti dieta, kurios metu rekomenduojama vengti sėklų, grūdų, riešutų, vaisių ir daržovių žievelių. Dieną prieš tyrimą skiriamas specialus vidurius laisvinantis tirpalas, kuris padeda išvalyti žarnyną, kad tyrimo metu būtų tinkamai įvertinta žarnų gleivinė ir galimi pakitimai.

Nemalonius pojūčius sumažinti gali nejautra

Gastroenterologas A. Jacinavičius sako, kad didelė dalis pacientų nerimauja dėl nemalonių pojūčių tyrimo metu, todėl vengia tirtis. Visgi, baimė atlikti procedūrą dažnai gali nulemti laiku nenustatytą ligą ir neužkirstą kelią vėžiniam procesui, dėl kurio kyla grėsmė ne tik sveikatai, bet ir gyvybei.

„Siekiant sumažinti paciento patiriamus nemalonius pojūčius, tiek gastroskopiją, tiek kolonoskopiją atliekame su intravenine nejautra, kai tyrimo metu pacientas yra užmigdomas ir pabunda tyrimui pasibaigus. Nejautra taikoma esant stipriai tyrimo baimei, pageidaujant pacientui ar numatant, kad procedūra užtruks ilgiau. Žinoma, nejautros atlikti negalime, kai žmogus yra alergiškas naudojamiems medikamentams ar ankstyvo neštumo metu“, – sako gydytojas.

Nejautra šių tyrimų metu naudinga tiek pacientui, tiek procedūrą atliekančiam gydytojui, kadangi pacientas išvengia nemalonių pojūčių, o gydytojas gali detaliau įvertinti galimus pakitimus stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos ar storojo žarnyno gleivinėje.

Anestezija ilgalaikio poveikio neturi

Pacientai, ypač tie, kurie prieš tai neturėjo procedūrų, atliekamų su anestezija, dažnai nerimauja dėl ilgalaikio nejautros poveikio ir galimų jos komplikacijų. Tačiau gydytojas ramina, kad bijoti nereikėtų ir rekomenduoja apsvarstyti galimybę procedūrą atlikti su anestezija.

„Šiuolaikinė anestezija bei naudojami medikamentai yra saugūs, pacientai yra kontroliuojamoje ir saugioje aplinkoje, kurioje nuolat stebimos jų gyvybinės funkcijos. Todėl, pastebėjus neįprastas organizmo reakcijas, medikamentų skyrimas yra iškart nutraukiamas“, – aiškina Klaipėdos „Kardiolitos“ klinikų gydytojas gastroenterologas A. Jacinavičius.

Pasak jo, nejautros poveikis yra trumpalaikis – pabūdę pacientai dažniausiai jaučiasi labai gerai. Atlikus tyrimą su intravenine nejautra, dėl sulėtėjusio reakcijos greičio ir trumpalaikės atminties rekomenduojama tą dieną nevairuoti, nedirbti su mašinomis ir nepasirašinėti svarbių dokumentų. Tačiau šiuolaikinė nejautra yra saugi ir ilgalaikio poveikio žmogui dažniausiai neturi.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Gydytojas dietologas įvardijo daržovę, kuri prailgins gyvenimą
Šių dienų sveikos gyvensenos dėmesio centre –  ilgaamžiškumo siekiamybė, apimant tinkamos mitybos,...
Paskirtas naujas Santaros klinikų vadovas
Konkursą Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktoriaus pareigoms eiti laimėjo trejus metus kitas vadovau...
Kaip rūpintis jautria veido oda vasarą: pravers 5 taisyklės
Vasarą keičiasi mūsų įpročiai, o tai gali turėti tiesioginės įtakos odos būklei. Saulės vonios, sūrus jūros vanduo, temp...
Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką privalome turėti kartu su savimi?
Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisvalai...
Kepenų suriebėjimo pasekmės – 2 mln. mirčių kasmet: kaip to išvengti?
Nors kepenys yra savaime atsinaujinantis organas, būtent kepenų ligos kasmet nusineša apie 2 milijonus gyvybių pasaulyje...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų