Nauja vakcina nuo Alzheimerio ligos - žingsnis efektyvaus gydymo link

Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad šiuo metu demencija (lotyniškai beprotybė arba įgyta silpnaprotystė) yra viena greičiausiai plintančių globalinių epidemijų.  Demencijos priežastys ir formos gali būti įvairios. Viena jų - Alzheimerio liga. 820 tūkst. žmonių Jungtinėje Karalystėje turi bent vieną demencijos formą, daugiau kaip pusė jų kenčia nuo Alzheimerio ligos.

Vakcina, ligos atvejų sumažinanti perpus

Švedų mokslininkai atrado  naują vakciną nuo Alzheimerio ligos, vadinamą CAD10. Jie teigia, kad su vakcinos pagalba Alzheimerio ligos atvejų skaičių galima sumažinti per pusę. Vakcina turi mažai pašalinių efektų ir, tikėtina, ligos pradžią gali atidėti mažiausiai penkeriems metams.

Viena injekcija padeda paciento organizme sukurti apsauginių antikūnų, užkertančių kelią specifinio amiloido sankaupai smegenyse, gamybą. Po vakcinos CAD10 injekcijos 74 proc. žmonių nustatomas padidėjęs antikūnų kiekis kraujuje, o tai rodo, kad vakcina sužadina imunitetą.

 Mokslininkai teigia, kad toliau bus atliekami klinikiniai tyrimai su vakcina tam, kad  būtų užkirstas kelias neurodegeneraciniams pakitimams smegenyse, mąstymo ir atminties gebėjimų nykimui.

 Panašu, kad imunoterapija bus perspektyvi gydant lengvą ir vidutinę Alzheimerio ligos formą pradinėse jos stadijose, nes amiloidas smegenyse pradeda kauptis gerokai iki tol, kol pasireiškia ligos simptomai.

 Tokiu būdu imunoterapijos vystymas gydant Alzheimerio ligą teikia daug vilčių. Su jos pagalba galima ne tik sumažinti susirgimų skaičių per pusę, atidėti ligos pradžią penkeriems metams, bet atrasti tikslinį ir efektyvų gydymą, užkertantį kelią šiai „epidemijai“ plisti.  

Svarbu kreiptis pačioje ligos pradžioje

„Tai sveikintinas dalykas, - trumpai vakcinos nuo Alzheimerio ligos atradimą įvertino gydytojas neurologas Viktoras Rimas Geraskinas. – Bet kol naujovės mus pasieks, kol bus aprobuotos Neurologijos centrų – gali praeiti nemažai laiko. O ir vakcina, manau,  bus labai brangi.“

Gydytojo patirtis rodo, kad įprastinis gydymas vaistais gali duoti gerą rezultatą tik tuomet, kai smegenys dar nėra sunykusios.

„Jei kreipiamasi per vėlai, kai procesas toli nužengęs, gydymo efektyvumas mažas. To pavyzdys – Ronaldo Reigano atvejis.  Jei pradedama gydyti esant pradinėms stadijoms, gydymas gana efektyvus, liga atitolinama“, - paaiškino „Vakarų Lietuvos medicinos“ konsultantas.

Todėl atsiradus trumpalaikės atminties sutrikimų, medikas pataria nedelsti ir apie tai papasakoti savo šeimos gydytojui.

Įtarus Alzheimerio ligą atliekama galvos smegenų kompiuterinė tomografija, biocheminiai tyrimai, siunčiama konsultuotis pas psichologą, psichiatrą.

Galvos smegenų neurodegeneracija

Alzheimerio liga yra progresuojanti galvos smegenų neurodegeneracija, kuri paliečia nervines ląsteles, jų skaidulas bei jungtis tarp jų. Galvos smegenyse kaupiasi specifinis baltymas - beta amiloidas, proteinas Tau, sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai, nyksta atmintis, orientacija, gebėjimai. Manoma, kad esminį vaidmenį ligai atsirasti turi genai: didelis hiperaktyvių ir evoliucijos eigoje dėl mutacijų praradusių aktyvumą - inaktyvių genų kiekis bei jų sąveika.

vlmedicina.lt

Šaltinis

Emma Reynolds, Groundbreaking Alzheimer`s vaccine could cut cases by half and be first step towards finding cure, GMT, 8 June 2012