Motinos stresas nėštumo metu lemia vaikų atopinius susirgimus

Atopija yra individualus ar šeiminis polinkis į sensibilizaciją (įsijautrinimą), dažniausiai baltymams, kuria pasižymi beveik 10 proc. gyventojų. Mokslininkai nustatė, kad polinkį į atopiją lemia ne tik genetiniai faktoriai, bet ir motinos stresas nėštumo metu.

Vienas iš 4 vaikų alergiškas

Atopija dažniausiai pasireiškia vaikystėje alerginių ligų triada: alerginiu rinitu (šienlige), bronchine astma, alerginiu dermatitu ir yra dažna vaikų apsilankymų pas pediatrus ar hospitalizacijos priežastis. Šių ligų etiopatogenezė yra panaši, nes čia alergenas (svetimas baltymas) sukelia didelio kiekio antikūnių IgE gamybą.

Reklama

„Alergija – tai iškreipta organizmo reakcija į kai kuriuos suvalgytus maisto produktus, kai kurias įkvėptas aplinkos ir ant odos patekusias įvairias medžiagas. Taip pat atskirai išskiriamos alerginės reakcijos įgėlus vabzdžiams arba suleidus vaistų ir šios reakcijos dažnai gali būti pavojingos gyvybei“, - teigia Kauno Vytauto Šimkaus šeimos medicinos centro vaikų ligų gydytoja doc. Nijolė Šimkienė.

Medikė pažymi, kad Europoje ir Lietuvoje maždaug vienas iš keturių vaikų būna alergiškas ir šis skaičius vis didėja.

Alergija, kai genetinio faktoriaus nėra

Atopinės ligos kelia ne tik medicinines, bet ir švietimo, socializacijos, fizinio aktyvumo ir psichologines problemas vaikams, o jų skaičius pastarąjį dešimtmetį auga. Todėl ieškoma ankstyvos diagnostikos ir efektyvios atopinių susirgimų kontrolės būdų, siekiant sustabdyti jų augimą ir vystymąsi.

Buvo pastebėta, kad atopinės ligos pasireiškia ne tik alergiškų motinų vaikams, bet ir tiems, kurių motinos nėštumo metu patiria stresą: skyrybas, finansines problemas, netenka artimųjų ar net keičia gyvenamąją vietą. Tai paskatino mokslininkus analizei panaudoti paprastus klausimynus, kuriuose šios stresinės situacijos atsispindėtų.

Buvo tiriamos 1587 motinos, kurios 18 ir 34 nėštumo savaitę žymėjo stresines situacijas. Atopinės ligos jų vaikams buvo vertinamos sulaukus 6 ir 14 metų amžiaus.

Naudojantis statistiniais metodais apskaičiuota, kad bronchinės astmos ir atopinio dermatito rizika žymiai padidėja tiems 14 metų amžiuje vaikams, kurių motinos antroje nėštumo pusėje patyrė stresines situacijas. Net ir tais atvejais, kai genetinio faktoriaus nėra.

Ryšio tarp stresinių situacijų nėštumo metu ir atopinių ligų 6 metų vaikams nebuvo.

Nustatyta, kad vienam stresiniam gyvenimo atvejui bronchinės astmos šansų dažnis padidėja 2,24, dviem - 1,96, trim ir daugiau - 1,81 karto.

Mokslininkai daro išvadą, kad stresinės situacijos, kurias moteris patiria nėštumo metu, turi ilgalaikę įtaką vaiko sveikatos pokyčiams, tarp jų atopinių ligų rizikai.

Kaip išvengti?

„Išvengti atopinio susirgimo galima nėščiosioms akcentuojant sveiko gyvenimo būdo ir mitybos svarbą. Jos turi atsisakyti žalingų įpročių, vengti alergizuojančių maisto produktų. Taip pat svarbu maitinti kūdikį motinos pienu. Jei nėra galimybės maitinti motinos pienu ir yra rizikos faktoriai susirgti atopine liga arba jei kūdikis jau serga, reikia mažyli maitinti hipoalerginiais adaptuotais pieno mišiniais“, - pataria vaikų ligų gydytoja doc. N. Šimkienė.

Gydytoja taip pat rekomenduoja laikytis sanitarinių - higieninių reikalavimų buityje, palaikyti švarą ne tik savo bute, bet ir koridoriuose, liftuose, saugoti kūdikius nuo kontakto su sergančiaisiais kvėpavimo takų ligomis ir skiepyti vaikus pagal skiepų kalendorių, nes nepaskiepyti ar dažnai sergantys vaikai turi didesnį polinkį sirgti alerginėmis ligomis.

Kaip įtarti atopinį susirgimą?

„Kai vaikas, netoleruojantis kai kurių maisto produktų, jų suvalgęs pakartotinai ima vemti, viduriuoti, gali atsirasti bėrimas ant odos. Kitas atvejis - kai vaikas, alergiškas kai kurioms įkvepiamoms medžiagoms, ima čiaudėti, sloguoti, kosėti, dusti. Jam taip pat gali atsirasti bėrimas ant odos kaip ir tiems, kurie alergiški išorės dirgikliams“, - atopinių susirgimų identifikavimo simptomus dėsto doc. Nijolė Šimkienė.

„Svarbiausia – nustatyti alergizuojančią medžiagą ir jos vengti. Dabartiniu metu pacientams atliekami įvairūs tyrimai: odos mėginiai, kraujo tyrimai maisto ir įkvepiamiems alergenams nustatyti bei kiti sudėtingesni imunologiniai tyrimai“, - apie pagrindinius alergijos tyrimų būdus kalba medikė ir priduria, kad  dažniausi maisto alergenai vaikams yra pienas, kiaušiniai, riešutai ir žuvis, o kvėpavimo alergenai – žiedadulkės ir namų dulkės.

Anot N. Šimkienės, gydymas – atsakingas klausimas, kurį sprendžia gydytojas. Šiomis dienomis dažniausiai skiriami geriamieji alergiją slopinantys vaistiniai preparatai (pavyzdžiui, tavegilis ir kiti preparatai). Sunkesniais atvejais skiriami hormoniniai preparatai, o esant odos alerginėms reakcijoms, gydymui taikomi nehormoniniai arba hormoniniai tepalai.

Šaltinis

https://bit.ly/1fMJrNu , J Allergy Clin Immunol 2014.