Moterų lytinių organų žalojimas aktualus ir Lietuvoje

„Vasario 6 d. minima Jungtinių Tautų tarptautinė nulinės tolerancijos moterų lytinių organų žalojimui diena. Moterų lytinių organų žalojimas (MLOŽ) (arba apipjaustymas) yra viena iš žiauriausių moterų diskriminacijos ir žmogaus teisių pažeidimo formų. Papildomas baisumas – jos masiškumas: šiuo metu pasaulyje gyvena maždaug apie 130 mln. apipjaustytų moterų, kasmet apipjaustymas gresia 3 mln.  moterų ir mergaičių“,  – spaudos konferencijoje Seime kalbėjo Seimo Moterų parlamentinės grupės pirmininkė pavaduotoja Giedrė Purvaneckienė.

Socialdemokratų politikė pabrėžė, kad nors pabėgėlių krizė masiškai dar nepaveikė Lietuvos, tačiau moterų lytinių organų žalojimas – jau dabar egzistuojanti Lietuvoje problema, ir mūsų šalyje yra Lietuvos piliečių pagal kilmę, kurios ištekėjusios už tų valstybių, kuriose įprastas moterų apipjaustymas, piliečių, buvo apipjaustytos ir dėl to susiduria su nuolatiniais sveikatos sutrikimais.

G. Purvaneckienė Seime yra įregistravusi Baudžiamojo kodekso pataisą, kuria moters lytinių organų žalojimas, remiantis religiniais įsitikinimais ir socialinėmis, kultūrinėmis reikmėmis, būtų laikomas nusikaltimu. Projekte numatytas įkalinimas iki 12 metų ne tik už tiesioginį MLOŽ, bet ir jo organizavimą, kuriuo paprastai užsiima aukos artimieji.

„Moterys apgaudinėjamos, esą to reikalauja religija, tačiau iš tiesų nei Korane, nei Pranašo žodžiuose jokių religinių postulatų apie moterų apipjaustymą nėra. MLOŽ pažeidžia moterų ir mergaičių teises į gyvybę ir sveikatai, kadangi jis yra labai rizikingas, saugumą, kūno vientisumą, teisę nebūti kankinamoms, patirti nežmonišką, prievartinį elgesį“, – sakė G. Purvaneckienė.

Gydytoja  ginekologė dr. Kornelija Mačiulienė akcentavo, kad vyrų ir moterų apipjaustymas yra nesulyginamas dėl nepataisomos žalos moters sveikatai ir dėl to, kad nėra jokių medicininių priežasčių atlikti moterų apipjaustymą. Dėl MLOŽ moterys patiria chroninius skausmus, keloidų susidarymą, skausmingas mėnesines, apsunkintą šlapinimąsi, chroninius dubens uždegimus, odos auglius ir cistas, potrauminius stresinius sutrikimus, skausmingus lytinius santykius. Dėl apipjaustymo moterys žūsta per pirmuosius lytinius santykius, gimdymą, smarkai sutrikdoma jų psichinė sveikata, keliama didelė rizika ir kūdikių sveikatai ir gyvybei.

K. Mačiulienė pažymėjo, kad Lietuva planuoja priimti pabėgėlių iš Eritrėjos, kur MLOŽ atliekama 83 proc. 15-49 metų amžiaus moterų ir mergaičių (98 proc. musulmonių, 89 proc. katalikių ir 83 proc. kitų krikščionių).

Europos lyčių lygybės instituto ekspertė Jurgita Pečiūrienė teigė, kad Europos Taryba MLOŽ traktuoja kaip žmogaus teisių pažeidimą, smurtą prieš moteris, sveikatos žalojimą. 2008 metais ET paskelbė, kad tai yra kriminaliniai nusikaltimai, ir už apipjaustymą Europoje skiriama 20 metų nelaisvės (Austrijoje, Italijoje, Belgijoje, Norvegijoje, Danijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Anglijoje); kitose  Europos Sąjungos valstybėse yra teisiama kaip už sunkų kūno sužalojimą.

Apskaičiuota, kad jeigu niekas nebūtų daroma, tai iki 2030 m., kada JT numato visišką MLOŽ panaikinimą, būtų papildomai apipjaustyta 15 mln. mergaičių iki 15 m. MLOŽ paplitęs maždaug 30 Afrikos ir Vidurio Rytų valstybių. Blogiausia padėtis – Somalyje, Gvinėjoje , Džibutyje ir Egipte. Kai kuriose šalyse situacija gerėja, jos priima MLOŽ draudžiančius įstatymus. Pavyzdžiui, Kenijoje pasiekta didelė pažanga: nuo MLOŽ uždraudimo 2011 m., kai buvo apipjaustoma 38 proc. moterų ir mergaičių, 2014 m. sumažėjo iki 21 proc., o mergaičių iki 14 m. - iki proc. Tuo tarpu Indonezijoje, net ir uždraudus, MLOŽ vyksta kaip ir vykęs.

Pasaulio sveikatos organizacija , Jungtinių Tautų Vaikų fondas (UNICEF) ir Jungtinių tautų gyventojų fondas 1997 m. apibrėžė, kad moters lytinių organų žalojimu laikoma dalinis ar visiškas išorinių moters lytinių organų pašalinimas, arba lyties organų sužalojimas dėl su medicina nesusijusių priežasčių.