Moldova: kodėl chirurgai bijo operuoti ir ko prašo slaugytojų akys?..
Didžiuosiuose Moldovos miestuose moterys gauna mažesnį atlygį nei tą patį darbą dirbantys vyrai. O kaimiškose vietovėse apskritai džiaugiamasi, jei yra ką dirbti. Todėl susirgus ne visiems pavyksta susimokėti net už būtinąsias medicinos paslaugas. Apie moterų ir vyrų lygias galimybes, sveikatos draudimą ir „padėkas“ gydytojams portalui VLMEDICINA.LT pasakojo Moldovos nevyriausybinės organizacijos Lygių galimybių plėtros centras prezidentė, Moldovos valstybinio universiteto profesorė Valentina Bodrug-Lungu.
Kokia moterų ir vyrų lygių galimybių situacija Moldovoje?
Pirmiausia reikia pasidžiaugti labai gera teisine baze, gražia nacionaline lygių galimybių programa, kuri baigiasi šiais metais, ir kursime naują planą. Apskritai pas mus šis aspektas paliestas daugelyje programų ir sektorių. Taigi galime sakyti, jog šiuo požiūriu viskas sutvarkyta, mūsų šalis atitinka tarptautinius standartus.
Tačiau, kita vertus, reikia žiūrėti, kaip tos programos įgyvendinamos. Bet čia jau ne vien Moldovos, bet ir daugelio kitų šalių problema. Deja, lėšų į šią sritį beveik neinvestuojama, o darbai dažnai baigiasi kalbomis. Tarkim, prievarta namuose. Policija, socialinės tarnybos veikia nekoordinuotai, todėl nėra rezultatų. O kenčia moterys ir vaikai.
Arba kitas pavyzdys – seksualinė prievarta darbe. Ji egzistuoja, įstatymai surašyti, bet nubausto - nė vieno. Tiesa, žiniasklaida parodė pora atvejų, bet ir jie baigėsi taikiu susitarimu. Bet čia galima įžvelgti ir žmonių baimę kalbėti bei kovoti dėl savo teisių, nes paprasčiausiai jų nežino.
Daugelyje Europos šalių moterys gauna mažesnius atlyginimus nei tą patį darbą dirbantys vyrai. Kaip pas jus?
Tai – skaudi tema. Palyginti su Europos Sąjungos šalimis, atlyginimų atotrūkis Moldovoje mažesnis – 13 proc. Bet gali būti, kad čia – tik metodikos klausimas. Pastaraisiais metais ji buvo pakeista. Iki tol atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio buvo dvigubai didesnis, tad vargu ar iš tiesų sparčiai sumažinome.
Moterys dirba tuos darbus, už kuriuos tiesiog mažiau moka. Mes kovojame, kad mamoms būtų sudaryta galimybė dirbti ne visą darbo dieną, bet darbdaviams tai netinka. Būtent dėl šios priežasties jie mieliau priima vyrus. Bet jei pažiūrėsime oficialią statistiką, bedarbių vyrų daugiau nei moterų. Tačiau, žinote, statistika – slidus reikalas, nes šešėlinės ekonomikos mastas yra didžiulis, tad ji neatspindi realių skaičių.
Ar tokia situacija visoje šalyje?
Ryškus atotrūkis visose srityse tarp miesto ir kaimo, todėl situacijos Kišiniove ar didžiuosiuose miestuose negalima lyginti su regionais. Juose yra maži atlyginimai, didžiulis nedarbas ir emigracija. Dauguma vyrų iki embargo dirbo Rusijoje. Dabar jie yra grįžę, neturi darbo. Visa našta užgriuvo moteris. Padėtis keičiasi dėl bevizio režimo į Europą, bet jis suteikia teisę keliauti, o ne dirbti. Todėl daugėja nelegalaus darbo užsienyje. O visa tai atsiliepia žmonių socialiniam gyvenimui. Įsivaizduokite, kokia gali būti pensija ir kas ją mokės, 10 ar 15 metų dirbus nelegaliai?
Apskritai miestuose moterys, turinčios darbą, nusiteikusios dirbti ilgai, o kaime jos nukankintos gyvenimo, dažnai neturi nuolatinio darbo ir pastovaus užmokesčio, ypač jei yra vyresnio amžiaus. Todėl jos kaip išganymo laukia pensijos. Net jei ji maža.
Moldovoje populiarios tėvystės atostogos?
Galima rinktis vaiko priežiūros atostogas: auginti iki 1,5 arba 3 metų. Vyriausybė išmokas moka tik tiems tėvams ar giminaičiams, kurie iki vaiko gimimo dirbo ir buvo valstybės drausti. Nedrausti, pavyzdžiui, studentės, kurios besimokydamos pastojo ir iki tol nedirbo, išmokas gauna iki 1,5 metų.
Tiesą sakant, pas mus ir vyrai gali imti tėvystės atostogų, tačiau net 97 proc. vaiko priežiūros atostogas ima moterys: mamos ar močiutės. Žinote, kodėl tokia oficiali statistika? Dauguma vyrų, net jei ir sėdi namie su vaiku, oficialiai neformina tėvystės atostogų. Nes jiems – gėda, juk vyriškumas nedera su vystyklais!
Be to, nedarbo išmokos pas mus yra didesnės nei skirtos vaiko priežiūrai, todėl daugeliui naudingiau būti bedarbiais.
Sveikatos apsauga paprastai laikoma viena iš labiausiai korumpuotų sričių. Kokia situacija Moldovoje?
Moldovoje nevyriausybinės organizacijos, tarp jų – ir moterų, kelia klausimą: ar tikrai lėšos reformoms panaudojamos pagal paskirtį? Panašu, kad tik garsiai kalbama apie vykdomas reformas, tačiau korupcija klesti visose srityse. Tiesa, buvo surengtas didžiulis spektaklis, neva suimti du teisėjai, paėmę po du šimtus eurų. Į korupcijos skandalą neva įsipainiojo ir buvęs sveikatos apsaugos ministras bei grupė gydytojų.
Dabar chirurgai bijo operuoti, sutrikęs visas medicinos sektorius. Nes jie bijo. Kad „nepakištų“. Juk tikroji korupcija yra aukštesniuose sluoksniuose, ne čia. Žinote, kaip yra iš tiesų? Specialiai siunčia žmogų, kuris padeda du šimtus eurų ant stalo, ir tada sulekia visas korupcijos centras: vyrai su kaukėmis, uždedami antrankiai, visa tai gražiai nufilmuojama.
Ką čia kalbėti apie tokius kyšius - apskritai Moldovoje nedaugelis gali susimokėti už būtinas medicinos paslaugas.
Tad pas jus „neatsilyginama“ už gydymą?
Visoje medicinos sistemoje yra neoficialių mokėjimų. Tačiau pati Vyriausybė stumia žmones į tokią situaciją. Tarkim, slaugytojos, kuri tau ligoninėje leidžia vaistus, akys prašyte prašys sumokėti. Nes ji gauna labai mažą atlyginimą - 50 eurų ir negali išgyventi. Paskaičiuokime. Jei ji gyvena Kišiniove, už nedidelį dviejų kambarių butą šildymo sezono metu gali tekti pakloti ir iki dviejų šimtų eurų.
Žinoma, tokį neformalų atlygį draudžia įstatymai. Teisiškai kyšiu laikomos didesnės nei šimtas lėjų (penki eurai) piniginės ar materialios dovanos. Na, o du ar trys eurai – dar ne kyšis.
O kokia visuomenės nuomonė apie tai?
Žmonės tai laiko paprasčiausiu atsidėkojimu. Ypač mėgstama susimokėti neoficialiai, kai reikia intymesnio pobūdžio paslaugų – pavyzdžiui, paruošti operacijai, padaryti klizmą ir pan. Tačiau realybė tokia, kad net ir kelių eurų daugelis negali sumokėti.
Žinoma, tam išgyvendinti reikia ir pačių žmonių sąmoningumo. Dar gajus mąstymas: o jei nepavyks operacija, kaip aš neduosiu, kai kiti duoda, ir pan. Mes lyg ir į Europą lygiuojamės, bet dar atsigręžę ir į Sovietų Sąjungą.
Turi veikti pati sistema. Ar normalu yra paromis dirbantis ir vos pastovintis ant kojų gydytojas? Kada jam pasirūpinti savimi? Ar normalu, kai mokytojas prieš klasę stovi gurgiančiu skrandžiu ir kiaurais batais? Čia Vyriausybė turėtų parodyti savo stuburą ir mus apginti. Gerai, kol mes jauni, veiklūs, mums lyg ir nereikia tos socialinės pagalbos, tik bendro saugumo, teisingai veikiančių įstatymų. O kiek yra žmonių, kuriems dabar reikalinga valstybės pagalba?
Kaip pas jus veikia sveikatos draudimas?
Visi vaikai iki 18 metų yra valstybės drausti. Jei toks vaikas kreipėsi į gydymo įstaigą, jis automatiškai tampa sveikatos draudimo sistemos dalimi. Jo kortelėje, be kitų duomenų, yra ir gimimo liudijimo numeris, tad kaskart jam nereikia rodyti dokumento.
Visi studentai taip pat gauna sveikatos draudimą, tik juos jau draudžia ne valstybė, o aukštoji mokykla. Tam yra specialių fondų.
Sveikatos draudimu drausti ir pensininkai, socialiai jautrios grupės – bedarbiai, neįgalieji ir pan.
Draudimas – tai viena. Svarbiau – kokias paslaugas galima gauti ir kokia jų kokybė. Jų ne tiek ir daugiau. Be to, skiriami pigiausi vaistai. O jei reikalingi išsamesni tyrimai ar nori gauti kokybiškesnių paslaugų, jau reikia mokėti. Todėl kai kuriais atvejais, atsižvelgiant į negalavimo pobūdį, tiesiog geriau eiti tiesiai į privačią kliniką. Sumoki, bet žinai, kad būsi tinkamai aptarnautas.
Tačiau turėtų būti kitaip: jei moki sveikatos draudimą, turi gauti kokybiškas paslaugas, ir nebeprivalai galvoti apie papildomą mokėjimą ar „atsilyginimą“.
