Moderniosios „priklausomybės“ būdingos daugeliui iš mūsų?

Jau gerai žinome įprastas priklausomybes nuo alkoholio, narkotikų, azartinių žaidimų. Dėl jų jau niekam nekyla abejonių – visi jas atpažįsta. Tačiau XXI a. atsiranda daug daugiau pagundų, o su jomis ir „modernesnių“ negalavimų – priklausomybių nuo soliariumų (tanoreksija), nuo interneto (socialinių tinklų), darbo, pirkimo, valgymo ir t. t. Šiais laikais darosi vis sunkiau sutikti žmogų, kuris nebūtų nuo ko nors „priklausomas“.

Kaip suprasti, ar tam tikra veikla jau yra priklausomybė, ar ne? Ar psichologai pasiruošę naujų priklausomybių antplūdžiui? Žiniomis dalijasi Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros docentė psichologė Laima Bulotaitė.

Šiuo metu terminas priklausomybė taikomas kalbant apie įjunkimą į socialinius tinklus, pirkimą, darbą, saldumynus, kavą, televizijos žiūrėjimą, SMS žinučių rašymą ir pan. Dėl šio elgesio įtraukimo į tarptautines ligų klasifikacijas, apibrėžiant jį kaip priklausomą elgesį, rimtai diskutuoja specialistai. Kodėl taip yra? Iš tikrųjų tarp jau pripažintų priklausomybių ir vadinamųjų „šiuolaikinių priklausomybių“ – labai daug bendro. Pirmiausia jas vienija malonumo jausmas, kurį sukelia šis elgesys. Ar tai alkoholio, ar narkotikų vartojimas, ar bendravimas socialiniuose tinkluose, ar saldumynų valgymas – tai sukelia pageidaujamus nuotaikos pokyčius, malonumą. Pamažu asmuo praranda kontrolės jausmą, nebeatlieka savo darbų, įsipareigojimų, nes ta veikla, nuo kurios jis tampa priklausomas, užima daugiausia jo laiko. Nebekreipiama dėmesio į neigiamus tokio elgesio padarinius – draugų ar šeimos praradimą, sveikatos problemas ar net įstatymų pažeidimus. Visi šie požymiai ir rodo, kad vystosi priklausomybė. Vadinamosioms naujosioms priklausomybėms jie irgi tinka.

Kontrolės praradimas – svarbus kriterijus

Trumpai apžvelkime, kaip tai vyksta. Kai žmogus jaučia įtampą, nerimą, yra nelaimingas, jam pasijusti geriau, atsipalaiduoti, patirti malonumą gali padėti kokia nors veikla ar medžiaga. Tai gali būti taurelė gėrimo, šokoladas, pokalbis interneto svetainėje, naujas pirkinys ar pan. Kai vėl atsitinka kas nors nemalonaus, žmogus, prisiminęs, kas jam padėjo prieš tai, vėl gali tai daryti. Taip pamažu asmuo pripranta, kad tas elgesys jam sukelia garantuotą malonumą ir nebesiekia šio patyrimo kitais būdais, kurie gali būti sudėtingesni, ilgiau užtrukti, o malonumo garantija nėra labai didelė. Pvz., malonumą gali sukelti bendravimas su draugais, tačiau tu turi ruoštis tam susitikimui, kažkur eiti, o gali būti, kad draugai neturės nuotaikos, tave dėl kažko kritikuos, nepritars tavo nuomonei ir pan. Taigi, siekdamas malonumo (o tai būdinga mums visiems), asmuo naudojasi jam jau žinomu ir patikimu būdu – vartoja alkoholį ar narkotikus, bendrauja socialiniame tinkle, valgo saldumynus ir pan. Pradžioje žmogus tiki, kad jis kontroliuos situaciją ir nepiktnaudžiaus ta medžiaga ar veikla. Jis net džiaugiasi, kad rado puikų būdą ar net „vaistą“ nuo visų kylančių problemų. Tačiau priklausomybėms būdinga tai, kad, norint patirti tą patį malonumą, medžiagos ar tam tikros veiklos reikia vis daugiau. Tai vadinama tolerancijos didėjimu. Taigi, norėdamas patirti tokį patį malonumą, asmuo turi tos medžiagos vartoti vis daugiau, vis dažniau užsiimti ta veikla. Kontrolės praradimas – svarbus diagnostinis priklausomybių kriterijus. Taigi visų priklausomybių, tarp jų ir šiuolaikinių, raida yra tokia pati.

Nebeliks poreikio eiti iš namų?

Specialistai teigia, kad šiuolaikiniam žmogui tikimybė tapti priklausomam yra didesnė. Tai lemia didėjantis gyvenimo tempas, laiko ir socialinės paramos stoka, susvetimėjimas. Naujos technologijos lyg ir padeda mums spręsti šias problemas, bet, kita vertus, jos greitai gali tapti vieninteliu mūsų problemų sprendimo būdu. Taigi mes tapsime priklausomi nuo naujausių technologijų, nes jos padės mums spręsti visus iškylančius klausimus. Juk sukūrus kompiuterius visi džiaugėsi, kad tai palengvins žmonių bendravimą. O atsitiko taip, kad jie tapo pagrindine žmonių bendravimo priemone, nustūmė žmogišką bendravimą „akis į akį“ į antrą planą.

Noriu pabrėžti ir tai, kad vadinamosios šiuolaikinės priklausomybės yra skatinamos. „Pirk, nes tu to verta“, „Palengvink savo bendravimą / darbą įsigydamas naują išmanųjį telefoną“, „Žaisk, neišeidamas iš namų“. Tokius ir panašius raginimus mes girdime kasdien. Sociologai, psichologai jau diskutuoja apie tai, kad naujosios technologijos smarkiai pakeis mūsų visuomenę, bando įsivaizduoti, kokia ji bus, ir klausia, ar mes tikrai to norime. Juk turėdamas kompiuterį su sparčiu internetu tu gali dirbti namuose, maistą irgi gali užsisakyti internetu, kaip ir pirkti rūbus, baldus, buitinę techniką. Nori bendrauti – prisijunk prie socialinių tinklų. Pavargai – įsijunk žaidimus. Nori patirti nuotykių, sportuoti – čia irgi padės internetas. Tai gal net nebeliks poreikio eiti iš namų? O kam man didelis butas ar namas, jei užtenka stalo kompiuteriui ir patogios kėdės?

Efektyviausias – prevencinis mokymas

Priklausomybė susiformuoja ne per dieną ar dvi. Ir gijimo procesas – gana ilgas. Juk asmuo turi išmokti patirti malonumą kitais būdais, nei kai buvo priklausomas. Todėl daug paprasčiau – užkirsti kelią priklausomybių formavimuisi. Prevencinėse programose, kurios siūlomos jauniems žmonėms, yra mokoma vadinamųjų gyvenimo įgūdžių – streso įveikos, konfliktų sprendimo, efektyvaus bendravimo, sprendimo priėmimo ir pan. Tikimasi, kad tada asmuo, susidūręs su įvairiais sunkumais, nepuls gerti, valgyti, dirbti ir pan., o mokės efektyviai spręsti iškilusias problemas. Niekas nesako, kad visų tų dalykų, nuo kurių gali rastis priklausomybė (alkoholio, saldumynų, kompiuterio ir t. t.), būtinai reikia atsisakyti. Tikrai ne. Tačiau mes turime išmokti racionaliai tuo naudotis, jausti saiko jausmą. Tada tie malonūs dalykai tarnaus mums, o ne mes tapsime jų vergais.

Vilniaus universiteto informacija