Trečiadienis, 2024.07.24
Reklama

Mityba po maisto netoleravimo testo: vaistas nuo negalavimų ar nepagrįstas raciono ribojimas?

Liepa Sveikatytė | Šaltinis: vlmedicina | 2017-11-17 00:12:22

Maisto netoleravimas yra nepageidaujama organizmo reakcija į tam tikrus maisto produktus. Kokius? Tai galima sužinoti atlikus maisto netoleravimo testus. Gavus rezultatus paprastai iš savo mitybos raciono bent keliems mėnesiams tenka išbraukti stipriausias reakcijas išprovokuojančius produktus. Atliekantys tokius testus sako, kad pakeitus mitybą, galima išsivaduoti iš tam tikrų prieš tai kankinusių negalavimų, kurių net nesietumėte su maistu. Vis dėlto ne visi gydytojai dietologai sutinka su šių testų ir mitybos koregavimo, atsižvelgiant į juos, efektyvumu – esą gali būti, kad racionas bus apribotas nepagrįstai.

© VLMEDICINA.LT (A. Kubaičio) nuotr.

Dietologė Barbora Jarašūnė sako, kad maisto netoleravimo testai nei šiuolaikinėje alergologijoje, nei dietologijoje vietos neturi. „Medicinoje maisto netoleravimas apibrėžiamas kaip nepalanki organizmo reakcija į tam tikrą maistą ar jo sudedamąsias dalis. Šiose reakcijose, priešingai nei alergijos atveju, nedalyvauja nei imuniniai mechanizmai, nei imuninės ląstelės. Esant maisto netoleravimui, organizmas negali maisto ar jo komponento suvirškinti, pasisavinti ar tinkamai suskaidyti, ir tai sukelia tam tikrus sveikatos sutrikimus“, – aiškina B.Jarašūnė.

Anot specialistės, dažniausias pavyzdys – laktozės netoleravimas, kuris išsivysto plonajame žarnyne trūkstant fermento laktazės. Laktozės netoleravimui diagnozuoti yra sukurta ir naudojama keletas specialių tyrimų, tačiau tarp jų, kaip teigia dietologė, nėra populiariai vadinamojo „maisto netoleravimo testo“. „Maisto netoleravimo“ testai aptinka specifinius imunoglobulinus G (IgG4) konkretiems maisto produktams. Ištyrus tiek kuo nors besiskundžiantį, tiek nusiskundimų neturintį (o ar tokių yra..?) žmogų, abejais atvejais galima aptikti IgG4 antikūnų maisto produktams. Šių imunoglobulinų radimas atspindi faktą, jog organizmas yra susidūręs su tam tikrais produktais, ir laiko juos svetimais imuninei sistemai – tai yra normali reakcija, ir neretai testas atspindi maistą, kurį asmuo dažnai ar paskutiniuoju metu vartojo“, – teigia gydytoja dietologė. Tuo tarpu kiti imunoglobulinai (t.y. IgE), pasak jos, rodo produktus, kuriems asmuo yra įsijautrinęs (alergiškas) – šie testai alergologijoje pagrįstai naudojami alergijos, tačiau ne „netoleravimo“ diagnostikai.

„Daugelio pasaulio šalių bei tarptautinės alergologų, imunologų, pediatrų ir kitų specialistų asociacijos oficialiai laiko šiuos tyrimus moksliškai nepagrįstais, diagnostiškai nevertingais ir nerekomenduoja jų naudoti praktikoje. Nors ryšio tarp testo rezultatų ir asmens jaučiamų simptomų nėra, kartu su išvadomis pateiktos maitinimosi rekomendacijos gali nepagrįstai apriboti paciento racioną. Gydytojai (dietologai, gastroenterologai, alergologai ir kiti) gali padėti asmeniui nustatyti negalavimų priežastis ar rekomenduoti palankiausią maitinimosi planą, taip sumažinant jaučiamus simptomus“, – sako B.Jarašūnė.

Organizmas signalizuoja įvairiais simptomais

Laboratorinių tyrimų ekspertė Regina Lensbergaitė sako, kad reiktų paminėti, jog maisto netoleravimas nėra vienos kilmės būklė: „Gali būti dėl fermento trūkumo (pavyzdžiui, trūksta fermento laktazės, glitimą skaidančio fermento), dėl žarnyno pakenkimo, kada į kraujotaką patenka smulkios, iki galo nesuvirškintos maisto medžiagos ir kraujyje susidaro imuniniai kompleksai. Visai atvejais į netoleravimo procesą įjungiama imuninė sistema, kraujyje suintensyvėja specifinių imunoglobulinų G (IgG) gamyba“. Apie tai organizmas ima signalizuoti įvairiais simptomais: miego sutrikimais, odos bėrimais, virškinimo sutrikimais, galvos skausmais, psichologiniu diskomfortu, nerimu, padidėjusiu dirglumu ir kitais, kurių (pavyzdžiui, galvos skausmo, nerimo, padidėjusio dirglumo ar psichologininio diskomforto) dažnai žmonės nesusieja su maisto netoleravimu. Pakeitus mitybą simptomai esą išnyksta po 2-3 mėnesių ar pusės metų, priklausomai nuo organizmo.

R.Lensbergaitė teigia, kad po atlikto tyrimo rekomenduojama netoleruojamų produktų nevartoti mažiausiai 2-3 mėnesius, sekti savo savijautą ir atsargiai bandyti „įvesti“ nedideliais kiekiais išimtus produktus į savo mitybą.

„Dėl karvės pieno: pienas nėra tolygus kitiems pieno produktams. Nors karvės pienas turi daugiau baltymo laktozės, apie 80 proc. pieno baltymų sudaro baltymas kazeinas, tokiuose maisto produktuose kaip kefyras, jogurtas, baltymai savo chemine sudėtimi skiriasi, nei šviežio pieno sudėty esantys, kadangi yra paveikti rūgimo fermentų arba iš produkto jau pašalinti gamybos metu. Pavyzdžiui, varškė – alergizuojantis baltymai alfalaktoglobulinas ir betalagtoglubolinas gaminant varškę patenka į išrūgas ir kartu su produktu jau nėra pasisavinamas“, – aiškina R.Lensbergaitė.

Jeigu žmogus netoleruoja būtent šių baltymų, tada, anot jos, gali valgyti pieno produktus, tačiau netoleruoja žalio pieno. „Vėlgi, virinant pieną kinta (denatūruoja) įprasta baltymų struktūra, tad, virintas pienas taip pat nėra identiškas žaliam. Svarbu nustatyti kokio pieno baltymo asmuo netoleruoja“, – aiškino tyrimų laboratorijos atstovė.

Jeigu asmuo netoleruoja gyvulinės kilmės produktų, juos galima keisti augalinės kilmės produktais. Laboratorijoje atliekant maisto netoleravimo tyrimą pateikiamos atitinkamos rekomendacijos, kaip maisto produktus pakeisti, išlaikant reikalingų organizmui medžiagų kiekį.

„Glitimas – glitimo Lietuvoje netoleruoja apie 2 gyventojų. Tai baltymas, kuris randamas kviečių (daugiausiai), miežių, rugių ir avižų viduje. Tačiau šiandieninė maisto pramonė siūlo daug produktų be glitimo, kuriais galima keisti savo racioną. Tai – kruopos (grikiai, ryžiai, kukurūzai) arba net produktai, iš kurių glitimas pašalintas dirbtinai“, – teigė tyrimų laboratorijos atstovė.

Vadina uždelsta alergija

Jelena Tulčina. Asmeninio archyvo nuotr.

Sveikos mitybos specialistė, gydytoja Jelena Tulčina teigia, kad kartais žmonės minėtą tyrimą vadina maisto netoleravimo, nes jiems taip aiškiau, tačiau tai esą ne kas kita kaip uždelstos alergijos tyrimas. Ūmią alergiją, anot jos, turi tik trys proc. pasaulio žmonių ir jie žino, kokie produktai jiems sukelia ūmią reakciją, pavyzdžiui, suvalgė braškę – iškart išbėrė. Dauguma žmonių esą turi uždelstą alergiją. Visuomenė šioje vietoje esą pasidalijusi į dvi dalis: vieni tai pripažįsta, kiti – ne.

„Tai yra normalu. Pasaulyje visada taip buvo – vieni už, kiti – prieš. Be to, mokslinėje medicinoje dar daug kas yra neįrodyta. Tam tikri vaistai, kurie, kaip anksčiau moksliškai buvo įrodyta, kad veikia, dabar išimti iš gamybos, nes atėjo kitos kartos vaistai. Pamatė, tarkime, kad jie sukelia vėžį“, – aiškina gydytoja J.Tulčina.

Į kraują patekę toksinai sukelia uždegimą

Gydytoja paaiškino, kad tyrimo metu pagal baltųjų kraujo kūnelių, leukocitų, reakciją į maistą, nustatoma uždelsta alergija: „Baltą kraują lašiname ant sudžiovintų maisto produktų ekstraktų ir per mikroskopą su video kamera žiūrime kaip baltojo kraujo ląstelės sąveikauja su maistu. Jeigu žūsta leukocitai, maistas netinka, jei lieka gražūs – tinka. Yra, žinoma, ir kitokių tyrimų“. Gydytojos teigimu, maistas, kuris netinka baltiesiems kraujo kūneliams, nekokybiškai suvirškinamas skrandyje, plonajame ir storajam žarnyne, o tuomet į kraują patenka toksinai – nesuvirškintas maistas.

„Tos toksinės medžiagos sukelia uždegimą. Tie uždegimo mediatoriai atakuoja audinius ir tada silpniausias iš prigimties arba genetiškai organas greičiausiai tų toksinų pažeidžiamas ir turim lėtines ligas“, – aiškina J.Tulčina.

Ji teigia turinti 26 tūkst. pacientų duomenų bazę. Šie pacientai esą skundėsi įvairiais simptomais – žvyneline, dermatitas ir pan.: „Per 15 metų darbo su jais pamačiau, kad eliminavus netinkamus produktus baltam kraujui dviem trim mėnesiams, o su odos ligomis – iki šešių, septynių, nelieka tų odos ligų simptomų, nes jų priežastis – netinkama mityba, mažai geriamas arba nekokybiškas vanduo, stresas ir parazitai, atsirandantys mūsų sistemoje, kai yra toksinų, kurie juos maitina“. Gydytojos teigimu, su jos turima duomenų baze, dabar dirbs mokslininkai – esą duomenų pakaktų ne vienai disertacijai parašyti. J.Tulčina skeptiškai vertinantiems maisto netoleravimo testus atsako paprastai – kiekvienas gali turėti savo nuomonę: „Bet nepamirškime ir to, kad egzistuoja dar ir lobizmas farmakokompanijų ir nuo to niekur nepabėgsi. O rezultatai tai yra, žmonės, kurie praėjo per gydymą, gali tai paliudyti. Mano duomenų bazėje yra tie paliudijimai“.

Kai kurių produktų nepataria valgyti niekada

Nustačius uždelstą alergiją maistui, sudaromas mitybos planas dviem trim mėnesiams, o esant sunkioms ligoms – ir ilgiau, kad kankinantys simptomai išnyktų.

„Jeigu po šio laiko simptomai liovėsi, pavyzdžiui, migrena, žvynelinė, dermatitas praėjo, tada po vieną produktą per savaitę grąžiname į racioną. Bet yra tam tikrų produktų, kurių aš nepatarsiu valgyti niekada arba labai retai. Tai yra pieno produktai, tai yra glitimą turintys – kviečiai ir rugiai. Mažai kam po tyrimo buvo leistini šie produktai: kviečiai, rugiai, kava, šokoladas. Aš patarčiau ypač retai valgyti tuos produktus“, – patarimą duoda gydytoja J.Tulčina. Jai pačiai esą negalima vartoti mėsos, grūdų, pieno produktų, bet kartais ji mielai paskanauja gabalėliu torto, nes jį tiesiog be galo mėgsta.

„Kai aš gerai jaučiuosi, suvalgau tą gabaliuką torto kartą per savaitę, per ją mano imunitetas sugeba susitvarkyti, ką blogo padaro tas tortas. Jeigu simptomai negrįžta, reiškia taip galima daryti. Žmonės tiesiog žino, kokia programa vadovautis, kad vėl neįkliūtų į savo ligą“, – remdamasi savo pavyzdžiu apibendrina mitybą po testo rezultatų gydytoja.

Nėra kito žinduolio, kuris gertų kito žinduolio pieną

Jos manymu, tai, kad nevalgant pieno produktų, organizme ims trūkti kalcio ar lūš kaulai, tėra pasenęs požiūris. Esą jos praktikoje nepasitaikė nė vieno paciento, kuriam taip būtų nutikę. „Nėra daugiau žindulio pasaulyje, kuris vartotų kito žinduolio pieną. Karvė kažkodėl negeria pieno ir nelūžta kaulai, neina pas ožką skolintis pieno pačiulpti. Vaikams pienas kelia alergijas, atsiranda visokios slogos, užgulta nosis ir pan. ir dar begalės ligų“, – teigia gydytoja.

Ji taip pat perspėja, kad nevertėtų imtis patiems sudarinėti savo mitybos plano, atsižvelgiant į gautus testo rezultatus. „Aš kategoriška, kad šitais dalykais turi teisę užsiimti tik gydytojai. Kada surašom mitybos planą, žmonės subalansuotai valgo. Antras dalykas, žmogus nežino, kaip tai daryti. Jis gal pradės valgyt tik jam tinkančią vištieną ir laikui bėgant ji gali tapti alergenu, jei valgys per dažnai. Jam reikia pasakyti, kad to paties produkto negalima valgyti kasdien. Valgyti, tarkime, kai ką kas penktą dieną“, – sako ji, perspėdama, kad šiame procese tiesiog privaloma gydytojo kontrolė.

Įvertinkite straipsni:
Balsavimu įvertinimas 1 / 5 (1). Jūs dar nebalsavote
(1)
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Klaipėdos universiteto ligoninės vadovybės komandoje – profesorius Antanas Gulbinas
Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) direktoriumi medicinai tapo prof. dr. Antanas Gulbinas. Jis laimėjo viešąjį konku...
Kauno ligoninės vadovo pareigas pradeda eiti Diana Žaliaduonytė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės vadovo konkursą laimėjo ir nuo liepos 23 d. pareigas prade...
Magnio atsargas vasarą turi papildyti bene visi: kodėl jis toks svarbus organizmui?
Daugelis žino, kad mikroelementas magnis yra viena svarbiausių medžiagų organizme, tačiau kaip jis iš tiesų veikia ir ka...
Vasaros maudynės gali pakenkti lytinei sveikatai
Sunku įsivaizduoti vasarą ir atostogas be poilsio prie vandens telkinių, tačiau ir šiltuoju metų laikotarpiu mūsų sveika...
Medicininės paslaugos kelionėje: kaip išvengti nereikalingų rūpesčių
Atostogaujant užsienyje su netikėtomis sveikatos problemomis susidurti norisi mažiausiai, juolab kad jos dažniausiai būn...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų