Mirtingumas nuo vėžio nebedidėja
„Sergamumas vėžiu Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, auga, tačiau mirtingumas nebedidėja. Taip yra todėl, kad ši klastinga liga vis anksčiau diagnozuojama, tam įtakos turi ir prevencinės priemonės bei tobulėjantys gydymo metodai“, - Kretingos pranciškonų vienuolyne surengtoje paskaitoje apie vėžio profilaktiką bei gydymo naujoves akcentavo Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas onkologas Alvydas Česas.
Sužinoti, kad žmogus serga vėžiu, psichologiškai būna labai sunku, tačiau geriau šią žinią išgirsti anksčiau, negu per vėlai. Vėliau ligonis turi išmokti susitaikyti su liga ir suvokti, jog iš esmės galima tik prailginti pergalės laiką, bet ne visiškai išgydyti vėžį. Tarp vyrų šiuo metu pasaulyje ir Lietuvoje plačiausiai yra paplitęs plaučių, skrandžio ir prostatos vėžys, tarp moterų – krūties bei gimdos kaklelio. Beje, ryškėja tendencija – daugėja ir plaučių vėžiu sergančių moterų. Tai dažniausiai - rūkančios moterys, nes 80-90 proc. šio vėžio atvejų nulemia rūkymas.
Šienauja prostatos ir krūties vėžys
Labiausiai Lietuvoje tarp vyrų yra paplitęs prostatos vėžys: kasmet sergamumas juo padidėja 10-15 proc. Nors įprastai serga vyresni kaip 60 metų vyrai, tačiau pastaruoju metu ši liga jaunėja, ir vis dažniau ji aptinkama tarp 50 - 55 metų vyrų. Anksti diagnozuojant prostatos vėžį, apie 70-80 proc. pacientų išgyvena 10 ir daugiau metų.
Krūties vėžys yra dažniausiai moterims nustatomas piktybinis navikas ir dažniausia jų mirties priežastis. Kasmet pasaulyje diagnozuojama per 1 mln. krūties vėžio atvejų. „Krūties vėžys – tai vėlgi amžiaus liga, kurią išprovokuoja ankstyvi kontraceptikai, antsvoris, gyvulinių riebalų perteklius“, - teigė gydytojas.
Dažniausiai krūties vėžiu suserga 50-70 metų moterys. Įdiegus prevencinę patikros programą, mirtingumas nuo šios ligos per 5 metus sumažėjo trečdaliu. Net 95 proc. moterų, nustačius pirmos stadijos krūties vėžį, jis yra pagydomas.
Vakcina – iki lytinio gyvenimo
„Gimdos kaklelio vėžiu įprastai suserga jaunos moterys: tai - antras vėžys pagal paplitimą tarp moterų ligi 45 metų. Pagal sergamumą nuo šios ligos Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje. Daugiausia jį sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Kol žemo laipsnio gimdos kaklelio displazija – šio viruso sukeltas gimdos kaklelio epitelio pažeidimas – pasiekia aukštą laipsnį, praeina maždaug 9 metai. Aukšto laipsnio displazija jau pereina į vėžį – tai trunka nuo 3 mėn. iki 2 metų. Pirmųjų pokyčių moteris nejaučia, bet jei jie laiku nustatomi, ligos galima išvengti“, - onkologas pabrėžė, jog ankstyvas vakcinavimas bei pirminė profilaktika yra pagrindinės priemonės užkirsti kelią šiam vėžiui.
Tačiau merginų vakcinavimas nuo ŽPV yra veiksmingas tik 5 metus ir tik iki pirmųjų lytinių santykių. „Manoma, kad tai aktualu tol, kol moteris sukuria šeimą ir stabilizuojasi jos
lytinis gyvenimas“, - akcentavo A.Česas. Gydytojas pastebėjo, kad kai kuriose ES šalyse vakciną nuo ŽPV, kuri pas mus - gana brangi, 100 proc. kompensuoja valstybė.
Gydo aukšta temperatūra
Kalbėdamas apie įprastus šiuolaikinius vėžio gydymo metodus – operacinį, radioterapijos, chemoterapijos - A.Česas pristatė ir jau taikomus naujus būdus - hiperterminį gydymą, radiodažnuminę termoterapiją, palietė ateities technologijas.
„Hiperterminiam arba aukštos temperatūros gydymui skirtą aparatą įsigijo kol kas vienintelė Lietuvoje Klaipėdos universitetinė ligoninė. Dirbti juo mokėmės JAV ir Italijoje. Juo gydomi žmonės, sergantys pilvaplėvės ar kiaušidžių vėžiu. Šis aparatas palaiko įeinančią ir išeinančią aukštą vaistų temperatūrą. Pati operacija yra labai sudėtinga: ji trunka 8-12 val., dirba 11 medikų komanda, ypatinga atsakomybė tenka anesteziologams. Žmogaus pilvaplėvė yra nulupama lyg kvadratinė paklodė, kurioje lyg paberti ryžiai pasimato metastazės. Jos yra išplaunamos iš specialaus rezervuaro cirkuliuojančiais vaistais, - vaizdžiai pasakojo onkologas. – Po operacijos ligonis savaitę kabo tarp gyvybės ir mirties. Pilvaplėvė atauga po 1,5 mėn.“
Medikas patikino, jog jau atliktos 5 tokios operacijos – ir visos sėkmingai. Planuojama kasmet atlikti 10 – 15 tokių operacijų, ligoniai už jas patys nemoka.
Kitas Lietuvoje taikomas novatoriškas metodas - radiodažnuminė termoterapija: ja gydomi kaulų, plaučių, kepenų augliai. Tai - elektromagnetinės energijos forma, kuri verčia judėti atomus ir išskirti šilumą iki 100 laipsnių. Į pažeistą vietą paleidžiama ši labai aukštos temperatūros srovė, kuri sunaikina metastazę.
Ateities technologijos
„Pasaulio mokslininkai dirba su nanotechnologijomis – ši sritis apima darbą su itin mažomis dalelėmis – tobulina preparatus, kurie tiksliai ieško ir suranda naviką, prie jo prisikabina ir suleidžia jį naikinantį vaistą. Teoriškai būtų viskas gražu, bet praktiškai tai įgyvendinti labai sudėtinga“, - akcentavo gydytojas.
Dėl genų terapijos metodo A. Česo nuomonė – kategoriška: „Kiekvienas turime savo genų sistemą, į kurią įsibrovus atsiranda tikimybė pakeisti visą žmogaus genų seką. Tai galima būtų prilyginti transplantacijai – kai perpilant daug kraujo, įmanoma pakeisti žmogaus kraujo grupę. Transplantuojant genus, atsiranda tikimybė pakeisti genų kodą, o tai reiškia – ir žmogaus individualybę“.
JAV mokslininkai, kurdami ateities technologijas, pasiekė aukštumų, tačiau realios jų išradimų pritaikymo perspektyvos - 50 metų į priekį.
„Su vis populiarėjančiu gydymu kamieninėmis ląstelėmis, manau, taip pat reikia būti taip pat labai atsargiems: suleidžiamos nediferencijuotos ląstelės, neaišku, kaip jos susimodeliuos – kaip jungsis ir dauginsis, gali paimti viršų tos ląstelės, kurios paskatins proto ar kitas ligas. „Tai tas pats, kas įeiti į voljerą, kuriame apgyvendintas vilkšunis, niekada nematęs žmogaus“, - palygino gydytojas.
Irena Šeškevičienė
