Minesotos programa – galimybė išsilaisvinti

Priklausomybės ligos yra sunkus depresijos, nerimo sutrikimų, savižudybės, nusikalstamo elgesio rizikos veiksnys. Minesotos programa padeda žmogui grįžti į normalų gyvenimą, suteikia galimybę viską pradėti iš naujo.

Reklama

„Kai atsirado Anoniminių alkoholikų draugija, jos nariai organizuodavo susirinkimus, važiuodavo į ligonines, priklausomybės ligų centrus ir pasakodavo apie savo sveikimo istorijas pagal 12 žingsnių programą. (12 žingsnių programą sukūrė patys priklausomi nuo alkoholio žmonės, siekiantys išsivaduoti iš priklausomybės bei padėti kitiems sveikti nuo žlugdančio potraukio svaigalams. - Aut. pastaba). Kartą Minesotos valstijoje jie atvyko į miesto pakraštyje esančią ligoninę ir dėl blogų oro sąlygų liko keletą dienų. Ten dirbantys medikai pastebėjo, kad žmonių, besigydančių ligoninėje, motyvacija labai sustiprėjo. Buvo padaryta išvada, kad remiantis 12 žingsnių programa sveikstama nuo įvairių priklausomybių: narkomanijos, alkoholizmo, rūkymo ar net azartinių lošimų ir interneto“, – pasakoja Kauno apskrities priklausomybės ligų centro socialinė darbuotoja Eglė Lisičkinienė.

Profesionalai, įsitikinę šios programos veiksmingumu, ėmė taikyti jos principus savo darbe, teikdami pagalbą žmonėms, kenčiantiems nuo įvairių priklausomybių.  Pirmasis centras, kuris pradėjo plėtoti šį gydymo modelį, buvo Minesotos valstijoje, todėl programa ir buvo pavadinta šios valstijos vardu.

Pasak Klaipėdos priklausomybės ligų centro socialinės darbuotojos Nijolės Šukienės, pagal šią programą gali gydytis bet kas,  kas turi vienokią ar kitokią priklausomybę: alkoholiui, narkotikams, azartiniams žaidimams.

Anot E. Lisičkinienės, yra penki priklausomybės simptomai: „Didelė tolerancija kokiai nors  medžiagai: kai gali išgerti daugiau negu kitas ir išlikti blaivesnis. Žmogus, kuris neturi lošimo priklausomybės, nė už ką parą laiko neprasėdės prie kortų ar pokerio stalo - jis pavargs, norės valgyti, miego. Tas, kuris turi priklausomybę, laiko nejaučia. Kitas simptomas – abstinencija, kada pradeda trūkti svaigalų ar ko kito. Atsiranda ne tik fizinis blogumas, bet ir galvojama, ką daryti. Trečias simptomas – neigimas: žmogus serga priklausomybės liga, bet sako, kad neserga. Ketvirtas simptomas – apsėstumas: gyvenimas sukasi pagal vartojimo planą, pažada artimiesiems, kad nebegers, nebeloš, bet vis tiek tai daro. Ir penktas simptomas – visiškas kontrolės praradimas.“

Paliečia visus

Minesotos programos trukmė, jei žmogui nereikia detoksikacijos, – 29 dienos. „Šioje programoje nevartojami jokie medikamentai, išskyrus tuos atvejus, kai skauda dantį, galvą ir panašiai. Visos problemos sprendžiamos psichologiškai, natūraliai išgyvenant užplūdusius jausmus. Ši programa moko atpažinti savo jausmus ir juos išspręsti kitais būdais, nenaudojant jokių chemijų“, – pasakojo N. Šukienė.

„Programoje motyvuojama pasižiūrėti į save, savo ligą ne per siaurą prizmę: „geriu – gerai, negeriu – blogai“, bet plačiau -  kas yra liga, kaip ji atsirado, kaip kito mano asmenybė. Kai aš pati prieš 13 metų dalyvavau Minesotos programoje, supratau keistą dalyką -  kad aš, neparagavusi nė vienos taurelės, savo mąstymu jau buvau alkoholikė, suaugęs alkoholiko vaikas“, – savo patirtimi dalinosi E. Lisičkinienė.

Pasak N. Šukienės, programoje žmogus gauna informacijos, išmoksta tvarkytis su savo emocijomis, neigiamais jausmais. Jis pamato, koks yra, savo būdo trūkumus ir jam ateina noras keistis.„Po šios programos gydymas tęsiamas lankant Anoniminių alkoholikų, Anoniminių narkomanų ir kitas grupes. Priklausomybės liga neišgydoma ir tas sveikimas tęsiasi visą likusį gyvenimą. Po kažkurio laiko gali dingti noras pavartoti, bet jei tas žmogus nieko nedaro, jis labai greitai grįžta“, – kalbėjo N. Šukienė.

Pasak E. Lisičkinienės, jei matai, kad tavo šeimos narys turi problemą, visų pirma turi parodyti, kad ją matai, antra, turi pasakyti sau, ką tu darysi su savimi, tada apie savo sprendimus jį informuoji: „Priklausomybė ligos yra šeimos ligos, pažeidžia visus šeimos narius, todėl artimieji turi gelbėti save. Patirtis rodo, kad žmonės greičiau susiima pamatę, kada šeimos nariai pradeda gelbėti save ir nustoja gelbėti jį.“

Remiasi asmenine patirtimi

„Formaliai Kauno apskrities priklausomybės ligų centre aš esu socialinė darbuotoja, bet tiesioginės pareigos – priklausomybės ligų konsultantas, nes konsultuoju žmogų remdamasi savo asmenine patirtimi. Minesotos programoje būtent sveikstantysis perduoda patirtį ir žinias. Aš žmogui esu pavyzdys. Kai jam sakau, kad pati buvau programoje, jis viską priima kitaip“, – kalbėjo E. Lisičkinienė.

N. Šukienė pasirinko tokį darbą dėl to, kad pati yra priklausoma: „Buvau labai kompleksuota, sunkiai bendraujanti, norėjau išmokti bendrauti su žmonėmis. Tai taip pat savotiškas dėkingumas, nes gydydamasi su šia programa aš gavau blaivų gyvenimą. Dabar jis visiškai kitoks, todėl noriu tą žinią skleisti ir kitiems.“

Trūksta finansavimo

Lietuvoje yra trys centrai, kuriuose vykdoma Minesotos programa.

„Dabar toks sunkus laikmetis, yra žmonių, kurie norėtų dalyvauti programoje, bet neturi už ką susimokėti. Klaipėdos priklausomybės ligų centrui per tą krizinį laiką yra sumažintas finansavimas, trūkstame darbo priemonių, net senų neturime kuo pakeisti, pvz., pagal programą reikalingi filmai, o tie, kuriuos turime, yra seni, prastos kokybės. Perkant legaliai jie kainuoja tikrai nemažai. Taip pat pradeda trūkti specialistų, kai kurie gydytojai yra tokio amžiaus ir sveikatos, kad mes galime jų bet kada netekti. Jauni specialistai nenori ateiti, nes labai maži atlyginimai“ , - pasakojo N. Šukienė.

Anot E. Lisičkinienės, Kauno apskrities priklausomybės ligų centrui taip pat trūksta finansavimo, patalpų bei Savivaldybės požiūrio, kad ta programa tikrai reikalinga. „Pasaulyje tokie centrai yra už miesto, izoliuotoje aplinkoje. Varšuvos priklausomybės ligų centre teko matyti tokius skelbimus, plakatus: „Viską palik už durų, čia esi tu ir tavo liga“. Pas mus Kaune centras stovi šalia Savanorių prospekto, ten gali ateiti, išeiti kas nori, o  tai trukdo susikaupti.  Taip pat yra tik 12 stacionarių vietų, todėl priimame žmones ir ambulatoriškai: žmonės, kurie gyvena Kaune, gali ryte ateiti, vakare išeiti. Tai – neefektyvu, bet dėl vietų skaičiaus trūkumo taip daroma“, – kalbėjo E. Lisičkinienė.

Pasak jos, programoje gali dalyvauti tik priklausomybę turintis žmogus, bet jei kartu su juo galėtų eiti šeimos nariai, sveikimo kokybė pagerėtų.

Žmogus gali gydytis visiškai anonimiškai – į centrą atvažiuoti net be dokumentų. Tačiau anonimiškas žmogus gali būti tik tuo atveju, jei šio gydymo metu jam į darbovietę, darbo biržą nereikia pristatyti jokių pažymų.

Vaida Vaitkutė